Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą, kuris aktualus savo gręžinių iki gegužės mėnesio nespėjusiems legalizuoti gyventojams, parlamentarai priėmė praėjusį pirmadienį. Už jį balsavo 83 Seimo nariai, 1 pasisakė prieš, 11 susilaikė.
Naujas dokumentas numato, kad gyventojai iki 2026-ųjų gruodžio 31 d. galės įregistruoti Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Duomenys ir dokumentai dėl gręžinio registravimo ir jo savininko įrašymo Lietuvos geologijos tarnybai turės būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d.
Gyventojai, kurie siekia įteisinti gręžinius, turės sumokėti 15 eurų siekiančią vienkartinę įmoką.
Vienas iš iniciatyvos autorių, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika mano, kad laikinasis įstatymas leis apsaugoti gyventojus nuo galimų baudų, tačiau ateityje, anot jo, dar reikės ieškoti sprendimų.
„Įstatymas yra svarbus daugeliui žmonių, kurie vis dar yra konflikte su savivaldybių komunalininkais, kurie neduoda leidimo prisijungti, naudoti savo gręžinio vandenį. Nors žmonės turi už savo lėšas įsirengtus gręžinius, jie yra verčiami prisijungti prie centralizuotų tinklų. Manau, kad yra galimybė per ateinantį laikotarpį rasti kompromisą.
Turbūt reikės rudenį grįžti prie šio projekto iš esmės. O šis laikotarpis yra tam tikra galimybė žmonėms negauti baudų. Kviečiu palaikyti įstatymą ir ruoštis rudeniui, kaip išeiti iš tos situacijos, kad žmogus galėtų, turėdamas tikrai kokybišką vandens gręžinį, įsirengęs už savo lėšas, ir toliau juo naudotis“, – plenariniame Seimo posėdyje sakė K. Mažeika.
Kai kurie gręžiniai liks neįteisinti?
Pritardamas iniciatyvai Seimo narys Bronis Ropė svarstė, kad nepaisant naujo dokumento ir toliau kai kurie gręžiniai liks neįteisinti.
„Manau, kad prasisuks dveji metai ir vėl būsime panašioje situacijoje, kokioje dabar esame: nemaža dalis gręžinių liks neįteisintų. Tie, kurie galėjo įteisinti, jie jau įsiteisino. O tie gręžiniai, kur šeimininkų, savininkų klausimą sudėtinga išspręsti, nėra projektų ir jokių dokumentų, dėl jų, žinoma, bus labai problematiška ką nors padaryti. Manau, kad vėl grįšime prie šito klausimo“, – sakė B. Ropė.
Kaip galimą problemos sprendimo būdą, jis nurodė amnestiją.
„Aš vis dėlto galvoju, kad turėtume ieškoti būdo dėl jau esamų gręžinių skelbti kokią nors amnestiją, esamoje situacijoje juos įteisinti ir tokiu būdu galėtume užbaigti šitą klausimą“, – sakė B. Ropė.
Kaip pastebėjo liberalas Simonas Gentvilas, buvęs gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas galioja dvejus su puse metų ir tai leido gyventojams ir savivaldai susiderėti.
„Tada, įstatymo priėmimo metu, buvo kalbama apie tai, kad Lietuvoje yra maždaug 11 tūkst. nelegalių gręžinių. Šiandien, per dvejus su puse metų, jau pateikta beveik 13–14 tūkst. paraiškų nelegaliems gręžiniams įteisinti. Rinkos dalyviai – Geologijos įmonių asociacija, ta pati dabartinė Aplinkos ministerija – aiškiai indikuoja, kad per šitą gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą kai kurios neteisėtai, neskaidriai dirbančios geologijos įmonės įteisina naujus gręžinius”,– sakė buvęs Aplinkos ministras S. Gentvilas.
Jis pastebėjo, kad yra rizika, kad per laikinąjį įstatymą yra galimybė išsigręžti gręžinį ir po to apsimesti, kad tai yra senas gręžinys, ir įteisinti jį kaip buvusį gręžinį.
„Man atrodo, kad šitų rizikų šiandienis įstatymas – dar kartą – laikinasis – neįvertino. Užuot ieškoję stabilaus, aiškaus mechanizmo, mes dar kartą atveriame spragą, o buvęs laikinasis įstatymas dvejus su puse metų leido gyventojams ir savivaldai susiderėti.
Taip, kai kurie gyventojai turi pasirašyti sutartis su savivaldybių įmonėmis, kad prisijungs prie tinklo, nes tai yra ekologinė paslauga, savivaldai išvysčius iš visų mokesčių mokėtojų šį tinklą, ir gyventojai gręžinį gali įsiteisinti tik tuo atveju, jeigu pasirašo prisijungimo sutartis su visuomeniniu vandens tiekėju“, – Seimo salėje sakė S. Gentvilas.
Kaip primena ELTA, šių metų balandžio 30 d. baigėsi Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas terminas, kuomet reikėjo registruoti visus įrengtus, tačiau Žemės gelmių registre neužregistruotus gėlo požeminio vandens gavybai skirtus gręžinius.
Nustojus galioti šiam laikinajam įstatymui, požeminio vandens išteklių išgavimas iš tokių neregistruotų gręžinių laikytinas neteisėtu ir jų savininkams gali būti skirtos baudos, taip pat būtų taikomas dešimteriopo tarifo dydžio mokestis ir nurodoma gręžinį likviduoti.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nuo nelegalių gręžinių registravimo pradžios 2022 m. iš viso gavo apie 13,4 tūkst. prašymų įregistruoti gręžinius.
Per šį laikotarpį daugiausia gręžinių įteisinta Vilniaus rajone ir mieste, Klaipėdos ir Kauno rajonuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
