gręžiniai

Liepos 31 d. baigėsi laikotarpis, per kurį pagal laikinąją tvarką ir netaikant administracinių bei ekonominių sankcijų buvo galima įteisinti anksčiau įrengtus, bet Žemės gelmių registre neįregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Nuo rugpjūčio 1 d. nauji prašymai pagal šią tvarką nebepriimami. Dokumentams pateikti gyventojams buvo skirti ketveri metai. Per visą šį laikotarpį Lietuvos geologijos tarnyba gavo 22 431 prašymą, pateiktą pagal laikinąją gręžinių įteisinimo tvarką.

Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad iki Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo pabaigos liko vos daugiau nei mėnuo, rašoma pranešime žiniasklaidai. Todėl, norint įteisinti anksčiau įrengtą, bet Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, visus reikalingus dokumentus LGT reikia pateikti iki 2026 m. liepos 31 d. Po šios datos nauji prašymai įteisinti nelegalų gręžinį nebebus priimami.

Dalis gyventojų Lietuvoje vandenį gauna iš centralizuotų tinklų, kiti – iš nuosavų gręžinių. Pastarasis vandens tiekimo būdas kai kuriems yra kasdienybė, tačiau ne visi žino, kokie reikalavimai taikomi šių įrenginių naudojimui. Artėjant svarbiems pokyčiams, specialistai primena tai, ką žinoti būtina. Gręžiniai yra giliau nei šachtiniai šuliniai įrengti statiniai, tiekiantys ne gruntinį, o giliau esantį ir paprastai geresnės kokybės požeminį vandenį.

Šią žiemą gausiai iškritęs sniegas ir staigus jo tirpsmas pirmosiomis pavasario dienomis graso ne tik potvyniais, bet ir padidėjusia rizika užteršti gyventojų šulinių ir gręžinių vandenį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad net iš pažiūros vartoti tinkamas vanduo šį pavasarį gali būti užterštas.

Lietuvos geologijos tarnyba reguliariai atkreipia dėmesį, kad, norint įsirengti gręžinį, svarbu kreiptis į įmonę, turinčią leidimą tirti žemės gelmes, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vis dėlto dar dažni atvejai, kai kreipiamasi į įmones, išvis neturinčias teisės atlikti tokius darbus, o pasekmės išryškėja paaiškėjus, kad gręžinio neįmanoma užregistruoti.

Norint įsirengti požeminio vandens gręžinį, būtina kreiptis tik į kvalifikuotus specialistus, turinčius Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) išduotą leidimą tirti žemės gelmes, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tik tokie paslaugos teikėjai gali parengti projektą, įrengti gręžinį pagal techninius ir aplinkosaugos reikalavimus ir įregistruoti jį Žemės gelmių registre.

Lietuvos geologijos tarnyba primena: daugelis komercinės veiklos vykdytojų, net ir suvartojančių nedidelius kiekius vandens, privalo turėti leidimą naudoti gėlą požeminį vandenį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Be to, tokiu atveju gręžinį įteisinti gali tik leidimą tirti žemės gelmes turinti įmonė – patys gręžinio savininkai to padaryti negali.

Lietuvos geologijos tarnyba primena: daugelis komercinės veiklos vykdytojų, net ir suvartojančių nedidelius kiekius vandens, privalo turėti leidimą naudoti gėlą požeminį vandenį. Be to, tokiu atveju gręžinį įteisinti gali tik leidimą tirti žemės gelmes turinti įmonė – patys gręžinio savininkai to padaryti negali, rašoma pranešime spaudai.

Seimas iki 2026 metų pabaigos pratęsė galimybę gyventojams įteisinti neįregistruotus vandens gręžinius. Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą, kuris aktualus savo gręžinių iki gegužės mėnesio nespėjusiems legalizuoti gyventojams, parlamentarai priėmė praėjusį pirmadienį. Už jį balsavo 83 Seimo nariai, 1 pasisakė prieš, 11 susilaikė.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai primena, kad, pasikeitus registruoto gręžinio savininkui, būtina atnaujinti duomenis Žemės gelmių registre (ŽGR). Norėdami tai padaryti, LGT reikia pateikti prašymą ir dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į gręžinį.

Alytaus rajone stebimas reikšmingas naujakurių skaičiaus augimas. Įsigiję ar paveldėję seną sodybą, kurioje nebuvo įteisinti vandens gręžiniai, gyventojai susiduria su nemenkais iššūkiais. Ypač dėl to, kad įteisinimo terminas artėja pabaigos link. Dokumentus susitvarkyti ketinantys gyventojai turi suskubti iki balandžio 30 dienos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad organizuoja šachtinių šulinių ir gręžinių (seklesnių nei 50 metrų gylio), kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Vandens tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis – tereikia kreiptis į NVSC departamentą ar jo skyrių, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys, ir pateikti prašymą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kasmet organizuoja šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Praėjusių metų tyrimų rezultatai rodo, kad penktadalio šulinių ir gręžinių vandenyje nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršijo normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti. Primename, kad nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. nėščiosios ir kūdikius iki 6 mėn.

Valdininkai įtaria, kad net pusė gręžinių yra nelegalūs ir siūlo trejų metų terminą legalizuotis. Vėliau Aplinkos ministerija siūlo gręžinius perduoti savivaldybėms. Kaip žmonėms būtų atlyginta už jų gręžinius, dar neaišku, tačiau gyventojai jau nerimauja, kad iki šiol neskaičiavę, kiek sunaudoja vandens, neteks ne tik savo gręžinių, bet ir bus priversti susimokėti už kiekvieną vandens litrą. Lazdijų rajone gyvenanti Janina sodyboje turi šulinį, tačiau jo ūkio poreikiams nepakanka.

„Amerikietišku stebuklu“ vadinamos skalūninės dujos gali tapti tikra alternatyva tradicinėms dujoms. Ar tai reikštų „Gazprom“ monopolijos pabaigą? „Vedomosti“ siūlo pasigilinti į skalūninių dujų istoriją, revoliuciją ir problemas. Amerikietiškas stebuklas Skalūninėmis dujomis Jungtinėse Valstijose domėjosi seniai: pirmasis komercinis dujų gręžinys suakmenėjusiame molyje buvo išgręžtas Niujorko valstijoje dar 1821 metais, bet toks gręžinys duodavo per mažai dujų, kad darbai atsipirktų.

Mokslininkai teigia, kad labai sausu laikytame Afrikos žemyne iš tikrųjų yra didžiulis kiekis gruntinio vandens, praneša BBC. Pasak jų, bendras požeminio vandens kiekis Afrikoje yra 100 kartų didesnis nei antžeminio. Mokslininkai tai išsiaiškino pirmą kartą sudarę detalų visą žemyną apimantį požeminių vandens telkinių žemėlapį. Didžiosios Britanijos mokslininkai pasinaudojo jau esamais hidrogeologiniais žemėlapiais ir 283 vandeningo požeminio sluoksnio tyrimų rezultatais.

Gerai žinoma, kad gyvybė egzistuoja atšiauriose vietose – stingdančiame poliariniame lede ar deginančiose hidroterminėse angose. Dabar mokslininkai aptiko mikrobų, klestinčių didžiulėje, karštoje ir uolėtoje aplinkose, esančioje Žemės plutoje, po vandenyno dugnu, rašo LiveScience.com. Kaip jauką naudojant geležies turinčias uolienas, mokslininkams pavyko surinkti keletą šių organizmų pavydžių. Šios uolienos buvo patalpintos į specialias stebėjimų sistemas, įrengtas po Ramiojo vandenyno dugnu.

Jei žmonės sugebėtų pasiekti Žemės mantijos uolienas, tai prilygtų uolienų iš Mėnulio parsigabenimui ir jų tyrimui. Tikslas pasiekti Žemės mantiją neprilygtų kelionei iki Žemės centro, bet būtų pats giliausias kada nors žmogaus išgręžtas gręžinys. Toks gręžinys jau planuojamas. Mokslininkai tikisi prasigręžti per kelių kilometrų storio Žemės plutą iki karštos mantijos ir pirmą kartą gauti jos uolienų pavyzdžių.