Anot jo, mažėjantis eksportas iš Lietuvos yra viena priežasčių, dėl kurios šiemet krova uoste krito penktadaliu.
„Uosto krova mažėja ir tam įtakos turi dauguma veiksnių, aišku, – sumažėjęs tranzitas, galiojančios sankcijos, sumažėjęs mūsų eksportas ir importas bendras Lietuvos, tai labai aiškiai matyti iš tokių indikatorių, kaip konteinerių krova. Nors ji auga šiek tiek, tačiau auga tuščių konteinerių krova. Tai rodo, kad ne viskas gerai mūsų ekonomikoje. Pilnų konteinerių atvyksta daugiau nei išvyksta, krovinio trūkumas verčia juos vežti tuščius“, – BNS sakė V. Šileika.
Per du šių metų mėnesius uoste perkrauta 5,3 mln. tonų krovinių, arba 21 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė uosto direkcija.
Anot jos, standartizuotų konteinerių (TEU) krova padidėjo 23 proc. iki 168,9 tūkst., tačiau V. Šileika atkreipė dėmesį, kad pakrautų konteinerių buvo 9 proc. mažiau nei pernai.
„Jeigu lyginsime tik pilnų konteinerių krovą, tai jų per du mėnesius krauta maždaug 9 procentais mažiau nei pernai. Matome procentiškai labai didelį tuščių konteinerių kiekį bendrame kiekyje“, – sakė V. Šileika.
Dar vienas prastėjančios šalies ekonomikos rodiklis – ro-ro krovinių mažėjimas, pastebi LJKKA prezidentas.
„Taip pat mažėja ro-ro krovinių, tai irgi vienas iš indikatorių, kad tendencijos nėra geros, pramonės eksportas mažėja“, – teigia V. Šileika.
Jo teigimu, tokiu būdu Lietuvos įmonės į užsienį daugiausiai eksportuoja statybines medžiagas, baldų produkciją, durpes, trąšas ir kitus krovinius.
V. Šileika sako, kad šiuo metu išryškėjo Lietuvos gamintojų priklausomybė nuo eksporto į Skandinavijos šalis, kuriose situacija taip pat prastėja ir bandoma verstis be importo siekiant gaivinti vietos ekonomiką.
„Esmė iš tiesų yra tai, kad mes esame labai priklausomi nuo Skandinavijos rinkos. Manau, kad Švedijoje nėra labai gera situacija, pačių darbų apimtys mažėja ir, kiek suprantu, netgi pati Švedijos darbo jėga pinga, savikaina – visi stengiasi turėti kažkokio darbo ir dėl to mažėja mūsų, lietuvių gamintojų ten, mažėja eksporto galimybės. Ką mes matome – tai iš tiesų atsiliepia pervežimams“, – BNS sakė V. Šileika.
Sausį–vasarį Klaipėdos uoste birių krovinių sumažėjo 41 proc. iki 1,7 mln. tonų, generalinių krovinių – 10 proc. iki 2,5 mln. tonų, daugėjo tik skystųjų krovinių – jų perkrauta 1,19 mln. tonų, arba 8 proc. daugiau nei pernai.
„Didėja suskystintų dujų krova dėl visiems suprantamų priežasčių nuo praėjusių metų. Aišku, trąšos turi įtakos, dėl to krova uoste krito, grūdų gal buvo krauta šiek tiek daugiau per tuos du mėnesius“, – kalbėjo V. Šileika.
Anot jo, naujausi krovos duomenys dar neatspindi tikrosios situacijos, nes pernai vasarį per Klaipėdos uostą dar buvo gabenama dalis krovinių, kurie dabar jau sankcionuoti, tarp jų – per Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšos: jų krova sustabdyta 2022-ųjų vasarį.
„Dar nėra to skaičiaus, kuris būtų išgrynintas ir kad būtų galima palyginti jį su praėjusiais metais, nes pernai vasarį dar ne visos sankcijos galiojo, todėl patikimesni duomenys galėtų būti kovo mėnesį. Bet jau dabar žinome, kad tendencijos nėra geros. Minus 21 procentas nėra gerai, aišku, bet tai galbūt nėra tikslus skaičius, apibūdinantis šių metų būsimą krovą“, – sakė V. Šileika.
Anot jo, šiuo metu sunku prognozuoti net kelių artimiausių mėnesių uosto krovos rezultatus.
„Sunku iš tiesų numatyti ir prognozuoti bent keletą mėnesių į priekį. Besitęsiantis karas, geopolitinė situacija, atsirandantys nauji ribojimai, nulinė rizikos tolerancija geležinkelių pervežimuose veikia tuos krovinių srautus ir ne į teigiamą pusę“, – sako V. Šileika.
