Šildymo kaina renovuotų daugiabučių gyventojams – nuo ko ji priklauso?

Dalį nerenovuotų daugiabučių namų gyventojų nuo modernizacijos sulaiko įsitikinimas, kad tokiu atveju pakils šildymo kaina. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pasitelkė į pagalbą profesionalus, kurie padėjo išaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.

„Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.

Šildymo kainos sandara

Šilumos kainą sudaro pastoviosios (būtinosios šilumos tinklų veiklos išlaidos) ir kintamosios ( kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumos gamybai) sąnaudos.

Kintamosios sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio – jei po daugiabučio namo renovacijos sumažėja energijos poreikis, tai proporcingai sumažėja ir šios išlaidos. Tuo metu pastoviosios išlaidos po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku taip greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, jis tampa kur kas efektyvesnis, todėl šilumos kaina taip pat mažėja.

REKLAMA

Šildymo kainos – nuo metų laiko

Mokesčių už šilumą dydžiui didžiausią įtaką turi suvartotos šilumos kiekis, kurį lemia ne tik lauko temperatūra, bet ir namo būklė (naujas namas, senas ar renovuotas). Kuo daugiau šilumos suvartojama, tuo didesnis yra mokėjimas už suvartotą šilumą.

„Šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau, nes žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos energijos kiekio sunaudojimą. Šiuo laikotarpiu padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, kaina, nes išauga jo paklausa. Tačiau patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų“, – sako Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Šilumos suvartojimą taip pat lemia namo vidaus vamzdynų sistemos tinkamas subalansavimas. Svarbu ir tai, koks yra šilumos punkto automatizavimo lygis bei visą namo šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija ir pastangos.

„Apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį. Daugiabučio namo renovacijos metu tokie neefektyvūs šilumos punktai, kurios reikia valdyti rankiniu būdu, keičiami į automatizuotus, taip ženkliai sumažinant šilumos sąnaudas“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Šilumos kainų nustatymo procesas

Šilumos kainos kas mėnesį yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione, įvertinus kintamuosius ir pastoviuosius kaštus. Juos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Todėl kaina konkrečiam daugiabučiui nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama.

„Atskiro namo šildymo sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas jame. Tai tiesioginis energetinio efektyvumo įrodymas. Miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio gali padidėti laikinai, kadangi neįmanoma staiga sumažinti ir ūkio aptarnavimui skirtas pastoviąsias sąnaudas. Palaipsniui centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos“, – aiškina Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

REKLAMA

Ilgalaikės naudos

Priemonė kompensuoti mažėjantį šilumos energijos poreikį – šilumos trasų atnaujinimas. Nors investicijos į CŠT vamzdynus labai didelės, tačiau būtinos, nes sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą.

„Investicijos padeda efektyviau panaudoti saulės, aplinkos bei liekamosios energijos srautus. Taip pat reikšmingai padidina vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą, taip netiesiogiai sumažinant oro taršą, sergamumą ir paskatinant platesnį atsinaujinančio vietinio kuro panaudojimą. Tiesa, šios naudos neatsispindi reguliuojamoje kainodaroje ir tokios investicijos kuriam laikui gali padidinti galutinę šildymo kainą“, – sako V. Lukoševičius. Tačiau svarbu įvertinti, kad įgyvendinus šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą pasiektos naudos yra ilgalaikės.

Pasak V. Serbentos, siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kruopščiai derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju, kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų