• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiaudinis namas už milijoną litų

Penketą metų statytas ir vaiduokliu vos nevirtęs šiaudinis namas Upytėje taps Panevėžio rajono pasididžiavimu. Žiauriojo bajoro Čičinsko ir linininkų išgarsintą miestelį nuo šiol reprezentuos ir pirmasis Lietuvoje visuomeninės paskirties šiaudinukas. Jo pabaigtuvės žadamos dar iki Kalėdų.

REKLAMA
REKLAMA

Ekologiško būsto, kuriama bus įkurtas tradicinių lietuviškų amatų centras, statybos nebuvo nei greitos, nei pigios. Į penketą metų trunkantį projektą investuota per 1,2 mln. Lt – rajono Savivaldybės ir kelis kartus gautų paramos fondų lėšų. Tiek atsieis paties namo statybos, amatų centrui reikalinga įranga ir aplinkos sutvarkymas.

REKLAMA

Šiaudų namo idėjos autoriaus, rajono Savivaldybės vyriausiojo specialisto Vido Visockio teigimu, projekto tikslas ne tik sukurti Upytėje, jau garsėjančioje legendiniu Čičinsko piliakalniu ir malūne įrengtu linininkystės muziejumi, dar vieną traukos centrą turistams, bet ir mokyti lietuvius ekologiškos statybos. Kol vyko statybos, Upytėje organizuoti šiaudininkų seminarai.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirminė idėja buvo, kad besimokydami žmonės tą namą ir pastatys. Bet neatsirado tiek susidomėjusiųjų, teko ieškoti įmonės, o projektas brango. Ekologija ir orus gyvenimas nėra pigus, o šiaudiniame name energetika gera, kitaip nei mūriniame, kur penkerius šešerius metus jaučiama drėgmė“, – „Sekundei“ teigė V. Visockis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto Savivaldybės specialistas tiki, kad investicijos pasiteisins – Upytę išgarsins šiaudiniame name atgimę senieji amatai. Po šiaudiniu stogu žadama įrengti vadinamąją lino ekspoziciją, lankytojus pakviesti į edukacines programas, per jas bus verpiama, audžiama, iš sėmenų spaudžiamas aliejus. Šiaudinuko kieme jau mūrijamos dvi krosnys degti juodosios keramikos ir molio dirbiniams.

REKLAMA

Nebijo nei ugnies, nei pelių

Pasak V. Visockio, Lietuvoje tokie namai populiarėja, būstų iš šiaudų ir molio priskaičiuojama jau maždaug penkiasdešimt, iš jų pora stovi Panevėžio rajone, Naujamiestyje ir Berčiūnuose. Dar vienas šiaudinukas, būsimoji kaimo turizmo sodyba, kyla netoli Bernatonių.

REKLAMA

V. Visockio teigimu, besidominčiųjų šiaudiniais namais bene dažniausiai užduodamas klausimas, ar tokio būsto neapniks graužikai.

„Pelės gyvena ir mediniuose, ir mūriniuose pastatuose. Ar graužikams patinka namas, priklauso ne nuo sienų, o nuo šeimininkų“, – patikina Savivaldybės atstovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, statant šiaudinius namus šiaudų briketai suslegiami nepaliekant jokių oro tarpų. Molio mišiniu aptinkuoti tokie šiaudai tampa ne tik nedegūs, bet ir neįveikiami graužikų dantims.

Stogui – du hektarai rugių

Upytės pakrašty iškilęs šiaudų statinys – visiškai ekologiškas, net medinis sienų karkasas išteptas sėmenų aliejumi, atstojančiu impregnantą. Karkasas užpildytas maždaug 50 cm supresuotų šiaudų spudulais.

REKLAMA

Tokių sienų nebereikėjo papildomai šiltinti, tik iš abiejų pusių aptinkuoti 5 cm storio specialaus molio mišinio sluoksniu. Kad sienos neskilinėtų, į molį įmaišyta žvyro ir kalkių. Sienoms ruginių šiaudų parūpino Upytės eksperimentinis ūkis.

REKLAMA

Namas pastatytas pagal tradicinį aukštaitišką modelį. Laikantis tradicijų netgi teko koreguoti pirminį projektą. Iš pradžių ketinta šiaudinį namą dengti nendrių stogu, tačiau tokį sumanymą sukritikavo etnologai. Jie išaiškino, kad nendrių stogai – pamario krašto architektūros elementas, todėl nutarta, jog Aukštaitijoje statomas namas turi būti visas šiaudinis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak V. Visockio, stogas dengtas iš specialiai jam netoli Bernatonių ekologiškai užaugintų daugiau nei 1,5 metro aukščio ilgagrūdžių rugių. Uždengti 150 kv. m namo stogui prireikė beveik poros hektarų rugių.

„Kadangi namas ekologiškas, norėjome, kad ir rugiai būtų užauginti nenaudojant trąšų“, – teigė Savivaldybės specialistas.

REKLAMA

Anot jo, toks stogas turėtų tarnauti net 70 metų. Tiesa, po 25–30 metų rekomenduojama pakeisti viršutinį maždaug 10 cm storio šiaudų sluoksnį.

V. Visockis neabejoja, kad pats namas bus ilgaamžis. Anot jo, Panevėžio rajone aptikti iš molio, maišyto su šiaudais, drėbti namai skaičiuoja šimtmetį.

REKLAMA

„Po vieno šiaudinuko molio sluoksniu radome šiaudų, supintų į kasą. Šitas namas stovi jau 110 metų“, – senolių statyba žavėjosi V. Visockis.

Šiaudinių namų entuziastas tikina, kad tokį pastatyti dabar ilgai nebeužtrunka. Kaune veikianti įmonė statybų technologiją ištobulino taip, kad ekologiškam namui suręsti pakanka vos poros dienų – tiek užtrunka sumontuoti atvežtus pramoniniu būdu iš molio ir šiaudų pagamintus blokus.

REKLAMA
REKLAMA

***

Faktai

Šiaudiniai namai pasaulyje nėra naujiena. Jie populiarūs Amerikoje, daugelyje Europos šalių.

Tokie namai pradėti statyti XX a. pradžioje JAV iš vargo. Į vadinamąją svajonių šalį suvažiavę emigrantai žemdirbiai, neturėdami kur gyventi, tiesiai ant žemės klojo suspaustus šiaudų briketus, iš jų lipdė sienas. Metams bėgant statybos technologija ištobulinta taip, kad suspaustiems šiaudų briketams tapo nebebaisūs nei graužikai, nei ugnis.

Vienintelis šiaudinio namo priešas – didelė drėgmė, pūdanti statinius iš natūralių medžiagų.

 

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų