Trečiadienį Seimo Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos (TTK), taip pat kituose komitetuose apsilankęs parlamento kancleris Algirdas Stončaitis sakė, kad šiuo metu planuojamas finansavimas neatitinka realių įstaigos poreikių.
Jo teigimu, 2026 m. ir 2027 m. Seimo kanceliarijai prireiks papildomai po 11 mln. eurų, o 2028 m. – 15 mln. eurų.
Seimo darbuotojų algos yra maždaug 30 proc. mažesnės nei Vyriausybės kanceliarijoje
Pasak A. Stončaičio, vienas pagrindinių Seimo kanceliarijos prioritetų yra darbuotojų atlyginimų didinimas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad parlamento kanceliarijoje darbo užmokestis yra vidutiniškai 17 proc. mažesnis nei prezidento kanceliarijoje ir net 30 proc. mažesnis nei Vyriausybės kanceliarijoje.
„Tai yra ne tas atvejis, kuriuo būtų galima didžiuotis“, – apie algų netolygumus kalbėjo Seimo TTK pirmininkas Julius Sabatauskas.
Pavyzdžiui, 2024 m. didžiausias vidutinis darbo užmokestis buvo Vyriausybės kanceliarijoje – maždaug 3,45 tūkst. eurų, o Seimo kanceliarijoje jis siekė tik maždaug 2,65 tūkst. eurų.
Į tokias algų disproporcijas savo protokoliniu nutarimu atkreipė dėmesį ir TTK.
A. Stončaitis taip pat pastebėjo, kad kanceliarijos darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra reikšmingai mažesnis nei kitose aukščiausiose šalies institucijose. Palyginus su ministerijomis, Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimai, 2024 m. duomenimis, yra daug mažesni. Vienintelė išimtis – tik Žemės ūkio ministerija.
„Mes sugebėjome aplenkti tik vienintelę Žemės ūkio ministeriją“, – pastebėjo A. Stončaitis.
Seimo Audito komiteto biuro duomenimis, 2024 m. mažiausias darbo užmokesčio „į rankas“ vidurkis buvo Žemės ūkio ministerijoje – 1613 eurų, o Seimo kanceliarijoje – 1789 eurų.
Nepadidinus algų, anot Seimo kanclerio, neįmanoma pritraukti aukštos kvalifikacijos ir motyvuotų specialistų. Trūkstant lėšų algoms, kai kurios svarbios pareigybės nėra finansuojamos, todėl lieka neužimtos, akcentavo jis.
Seimo kanceliarijoje šiuo metu trūksta padalinių vadovų, teisininkų, komitetų biurų, personalo, kibernetinės saugos, IT srities, dirbtinio intelekto diegimo specialistų, taip pat pastatų priežiūros inžinierių ir kitų sričių ekspertų.
Tačiau, kaip rodo organizuojami konkursai ir atrankos į laisvas pareigybes, susidomėjimas darbo vietomis yra nemažas – apie 6–20 pretendentų į vieną vietą.
„Buvo atvejų, kad įsidarbinti siekė 30 kandidatų, bet nei vienas 1 ir 2 vietos laimėtojas su mumis darbo sutarties nesudarė dėl mažo atlyginimo“, – sakė A. Stončaitis.
Siekiant užtikrinti konkurencingą darbo užmokestį, Seimo kanceliarijos planuose yra siekis jį padidinti apie 10 proc. kasmet. Taip pat planuojama kelti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį.
Seimo kanclerio teigimu, jei parlamentarai apsispręstų įsteigti naują Energetikos ir darnios plėtros komitetą, jam kasmet prireiktų apie 110 tūkst. eurų. Planuojama, kad tiek lėšų prireiks komiteto biurui, kuriame dirbs 4 darbuotojai.
Naujo Seimo pirmininko pavaduotojo ir jo 2 patarėjų pareigybių įsteigimas, taip pat Peticijų komisijos papildomos patarėjo pareigybės atsiradimas pareikalaus 157 tūkst. eurų kasmet.
Papildomų lėšų prireiks Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai
Vienas iš Seimo kanceliarijos veiklos prioritetų yra tinkamai pasirengti pirmininkavimui ES Tarybai. Planuojama, kad pirmininkavimo metu bus rengiami 5 aukšto lygio nuolatiniai ir dar 5 papildomi renginiai. Jie vyks Lietuvos Seime, o bent viena tarpparlamentinė konferencija – Europos Parlamente (EP) Briuselyje.
Skaičiuojama, kad tam 2026 m. prireiks apie 780 tūkst. eurų, 2027 m. – 350 tūkst. eurų.
Į Lietuvą planuojant atvykti užsienio šalių atstovams, ketinama pagerinti Seimo rūmų estetinę būklę. Ruošiantis pirmininkavimui numatyta sudaryti sąlygas Seimo kanceliarijos darbuotojams stažuotis, dalyvauti tarpparlamentiniuose pirmininkavimo renginiuose Danijoje, Kipre, Airijoje ir EP Briuselyje.
Beje, Seimo kanceliarija privalės paskirti vieną kanceliarijos darbuotoją nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. dirbti COSAC sekretoriato nariu bei Seimo nuolatinio atstovo ES pavaduotoju Briuselyje. Tačiau šiai pareigybei įsteigti kol kas lėšų negauta.
Planuojama investuoti į kibernetinį saugumą ir IT
Per artimiausius 3 metus Seimo kanceliarija planuoja investuoti į IT infrastruktūrą, kibernetinį saugumą.
„Mes valdome pakankamai dideles sistemas, o grėsmės yra didelės ir realios“, – TTK posėdyje sakė A. Stončaitis.
Pasak jo, šiuo metu naudojamos sistemos yra technologiškai pasenusios, pasitaiko jų sutrikimo atvejų – pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį dėl to teko nutraukti Seimo plenarinį posėdį. Taip pat papildomų nuoseklių investicijų reikalauja dirbtinio intelekto (DI) diegimo projektai.
Seimo kancleris komitetuose taip pat kalbėjo apie būtinybę pagerinti parlamento rūmų estetinę būklę.
„Lankantis užsienyje matome, kad nelabai rasime tokios būklės parlamentų. Sienos griūna, laiptai suskilę. Rūmams reikia atnaujinimo, čia ne kosmosas, čia investuoti reikia“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje teigė A. Stončaitis.
Pasak jo, šiais metais vykę remontai Seime – tik lašas jūroje.
Parlamento rūmų ir jų prieigų infrastruktūros palaikymui ir atnaujinimui papildomai 2026 m. prireiks apie 4,5 mln. eurų, 2027 m. – apie 2 mln. eurų, 2028 m. – 1,5 mln. eurų.
ELTA primena, kad 2026 m. biudžeto projekte Seimo kanceliarijai numatyta skirti 55 mln. eurų, panaši suma planuojama ir 2027 m. Rinkiminiais 2028 metais šiai įstaigai numatyti 59 mln. eurų siekiantys asignavimai.
2025 m. valstybės biudžete Seimo kanceliarijai buvo numatyta per 54 mln. eurų.
