„Lietuvoje praktika investuoti į darbuotojų sveikatą pasirūpinant jo darbo aplinka – dar retas reiškinys. Iki šiol įmonėse darbuotojai būdavo skatinami papildomu sveikatos draudimu, SPA malonumais, narystėmis sporto klubuose ar sveikais užkandžiais pertraukų nuo darbo metu. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Danijoje ir kitose ekonomiškai stipriose valstybėse ne tik medicininis darbuotojo draudimas, bet ir ergonomiški biuro baldai, automatiškai prisitaikantys prie darbuotojo fizinių savybių tiek sėdint prie darbo stalo, tiek stovint, tapo norma“, – sako UAB „ROL/Statga“, gaminančios reguliuojamo aukščio stalų stovus ERGO Drive, rinkodaros vadovas Darius Urlakis.
Anot jo, pagal „ROL/Statga“ užsakymą atliktą tyrimą, Lietuva nuo Europos stipriai atsilieka pagal darbo vietų ergonomiškumą: tik 22,9 proc. lietuvių gali reguliuoti darbo aplinkos temperatūrą, 33,5 proc. – darbo vietos apšvietimą, 33,1 proc. – kėdės aukštį ir vos 13,1 proc. – darbo stalo aukštį. Tuo tarpu tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Ipsos“ Europoje atlikto ergonomiškumo tyrimo duomenimis, net 88 proc. europiečių jau prieš kelerius metus galėjo reguliuoti kėdės aukštį darbo vietoje, 39 proc. – apšvietimą, 38 proc. – patalpos temperatūrą. Beveik 85 proc. apklaustųjų Lietuvoje įsitikinę, kad darbo vietos įrengimas daro tiesioginę įtaką jų darbo kokybei: su šiuo teiginiu sutinka 88,3 proc. sėdimą darbą dirbančių žmonių ir net 91,7 proc. verslininkų bei įmonių vadovų.
„Aviva“ atlikto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad darbo vieta ir aplinka turi didelę įtaką dirbančiųjų sveikatai: 55 proc. apklaustų darbuotojų prisipažino kenčiantis dėl darbe patiriamo streso, 52 proc. – dėl chroniško nuovargio, o net 32 proc. skundėsi nuolatiniais nugaros bei kaklo skausmais – tai tiek pat, kiek žmonių nuolat kenčia dėl darbe plintančių peršalimo ligų. Tos pačios apklausos duomenimis, net 70 proc. darbdavių pareiškė, kad norėtų, jog darbuotojai dirbtų daugiau nei anksčiau, tačiau net 90 proc. jų sutiko, kad darbuotojų sveikatos būklė daro tiesioginę įtaką darbo produktyvumui. Šie rezultatai rodo, kad darbdaviai, siekdami padidinti darbo našumą, įvertina galimas pasekmes darbuotojų savijautai.
„Jeigu galėtume matyti save iš šalies, pastebėtume, kad prie kompiuterio dažnai sėdime netaisyklingai: įtraukiame kaklą, pakeliame pečius, taip ilgainiui „užsiaugindami“ kuprą. Įvairūs gydytojų tyrimai patvirtina – ilgos valandos, praleistos sėdint nepatogiai, prisideda prie nuolatinių nugaros, kaklo ir galvos skausmų atsiradimo, padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje ir grėsmės susirgti diabetu. Sėdėjimo žala tokia didelė, kad, jeigu net kelias valandas per savaitę plušate sporto klube, treniruočių nauda kūnui bus menka, jeigu likęs laikas praleidžiamas sėdint. Todėl sukūrėme revoliucingą „iDrive“ technologiją, leidžiančią kaitalioti kūno padėtį darbo vietoje“, – sako „ROL/Statga“ rinkodaros vadovas.
„ROL/ERGO“ gaminami stalo stovai įgalina dirbti tiek sėdint, tiek stovint, o juose įdiegta išmanioji „Intelligent Desk „iDrive“ technologija darbo stalą paverčia kone asmeniniu treneriu. Programa, įdiegta balduose, „atpažįsta“ sėdintį asmenį, todėl prisitaiko prie jo ūgio, svorio ir kitų matmenų, reikalingų taisyklingos sėdėsenos parinkimui. Išmanioji sistema taip pat pasirūpina, kad baldų funkcijos būtų išnaudojamos racionaliai – į mobilųjį telefoną atsiunčiamas priminimas, kad laikas sėdimą darbo pozą pakeisti į stovimą. Maža to, skaičiuojamos sudegintos kalorijos bei sudaroma asmeninė „treniruočių“ programa.
Anot D. Urlakio, ergonomika dažnai nepagrįstai lyginama su prabanga, nes viešumoje vis dar pateikiama pernelyg mažai informacijos apie investicijų į darbuotojų sveikatinimo programas teikiamą naudą. Tai patvirtina ir „Aviva“ tyrimo rezultatai – nors darbdaviai sutinka, kad darbuotojo sveikata tiesiogiai susijusi darbo produktyvumu, net 73 proc. jų teigė sveikatinimo projektams neturintys finansinių išteklių. „Darbuotojų sveikatą tausojantys baldai neturi būti lyginami su prabanga, kadangi tokia darbo vieta gali padidinti darbuotojų motyvaciją ir jų darbo efektyvumą bei sumažinti nedarbo dienų, atsiradusių dėl pablogėjusios darbuotojo sveikatos, skaičių. Be to, tai puikus būdas skatinti jų motyvaciją bei lojalumą įmonei, o tai – šiais laikais didelė vertybė“, – sako D. Urlakis.
Darbdavių investicija į sveikatinimo projektus, tikėtina, padarytų reikšmingą pokytį ir valstybės biudžete – Sodros duomenimis, 2013 metais nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms mūsų šalyje priskaičiuota suma siekė 57,7 milijonus litų.