Didėjant tempui pavyko išsaugoti kokybę
Naujausiais duomenimis, pernai Kauno mieste buvo įgyvendinti 55 renovacijos projektai. Nors išties rekordiniais galima vadinti ir 2016 metus, kai buvo įgyvendinti 63 projektai, praėję metai buvo ne ką mažiau įtempti. Tačiau, kaip pastebi Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis, didžiausias pasiekimas yra ne tik renovuotų daugiabučių skaičius, bet ir kokybiško renovacijos proceso užtikrinimas.
„Galėčiau pastebėti, kad projektų kokybė, nepaisant didėjančių apimčių, ne tik kad nepablogėjo, bet dar ir pagerėjo. Tiesa, tam tikrų klaidų vis dar pasitaiko rangovų darbe, tačiau bendra situacija yra tikrai gera – tam įtakos turi ir didėjanti visų renovacijos dalyvių patirtis, ir geresnis renovacijos taisyklių išmanymas“, – sako pašnekovas.
Kauno miesto savivaldybė išskirtinė daugiabučių namų bendrijų aktyvumu – net 112 iš 157 modernizacijos projektų buvo inicijuoti pačių gyventojų. „Santykiai tarp kaimynų daugiabučiuose, turinčiuose bendrijas, iš tikrųjų šiltesni, žmonės labiau pasitiki vieni kitais. Kita vertus, savivaldybės paskirtieji renovacijos administratoriai turi daugiau patirties ir įžvalgų apie techninį renovacijos procesą, tad abu būdai įgyvendinti modernizaciją turi savo privalumų ir trūkumų“, – pastebi K. Miškinis.
Palangai pernai metai – rekordiniai
Palangos miesto savivaldybėje buvo įgyvendintas didžiausias renovacijos projektų skaičius per visą modernizacijos istoriją nuo 2013 m. Kaip pasakoja vieno iš savivaldybės paskirtųjų renovacijos administratorių atstovė Kristina Viščiūnienė, didžiausias iššūkis įgyvendinant 31 daugiabučio renovaciją buvo ilgai trunkantis renovacijos procesas.
„Daugelis pernai renovuotų daugiabučių renovacijai rengėsi jau kelerius metus, buvo patvirtinti ir investicijų planai, ir techniniai projektai, nupirkti rangos darbai. Taip jau sutapo, kad daugelio iš šių namų renovaciją baigėme kaip tik pernai. Tačiau nuostabiausia tai, kad gyventojai ne tik neprarado kantrybės ir ryžto atnaujinti savo būstą, bet ir drąsiai prisijungdavo prie renovacijos net matydami, kad atnaujinimas gali užtrukti“, – dėsto direktoriaus pavaduotoja daugiabučių namų administravimui ir modernizavimui K. Viščiūnienė.
Gelbėja blogiausios būklės daugiabučius
Kartu su paspartėjusiu renovacijos tempu pernai metai atnešė ir kitą laimėjimą – dauguma atnaujintų daugiabučių buvo itin energiškai neefektyvūs. „Dauguma pernai atnaujintų namų – E energinio efektyvumo klasės. Tai ir daugiau nei 50 metų skaičiuojantys namai, ir naujesni, 1980-aisiais pastatyti namai, kurių būklė išties apverktina. Dėl renovacijos sugebėjome padėti ne tiems daugiabučiams, kurių sienos lyjant stipresniam lietui pramirkdavo ir padėtis atrodė tikrai prasta“, – pasakoja pašnekovė.
Renovacijos specialistę džiugina ir kita tendencija – dauguma daugiabučių renkasi ne tik valstybės finansuojamas, bet ir kitas priemones – pavyzdžiui, buitinių nuotekų, šalto vandens sistemų modernizaciją. „Dauguma namų galvoja ir apie vėdinimo sprendimus. Turime renovuotų daugiabučių su vėjo turbinomis, ir su rekuperacine sistema. Kol kas niekas nesiryžo tik pasirinkti atsinaujinančių energijos šaltinių įgyvendinimo“, – dėsto pašnekovė.
Neslepia ambicingų planų
Kalbėdami apie naujausią kvietimą prisijungti prie renovacijos, abu renovacijos ekspertai pastebi, kad su naujuoju modernizacijos etapu siejama nemažai vilčių. Kauno miesto savivaldybės atstovas K. Miškinis neslepia, kad toli gražu ne visi daugiabučiai, kuriems reikėtų modernizacijos, jau atnaujinti, tad prieš akis – ilgas kelias. Kita vertus, Kaunas puikiai pasirengęs naujajam kvietimui – savivaldybės suformuotas kvartalinės renovacijos projektas, kuriame – net 40 daugiabučių – vienas didžiausių tokių projektų Lietuvoje.
„Gyventojai gana palankiai žiūri į tai, kad pagal šiuo metu galiojančias taisykles renovacijos projekto administravimo išlaidoms suteikiama 100 proc. valstybės parama. Vis dėlto, žvelgiant į visą modernizacijos programos istoriją norėtųsi mažiau pasikeitimų, kadangi besikeičiančios renovacijos taisyklės ir valstybės suteikiamos paramos suma dažnai nuteikia gyventojus atidėlioti sprendimą dėl modernizacijos“, – sako pašnekovas.
Palangos miestas naujajam kvietimui ketina pateikti 15 paraiškų atnaujinti daugiabučius. Kaip pastebi K. Viščiūnienė, ryškesnių kvartalų šiame mieste nėra, nes Palanga tam per mažas miestas. Vis dėlto, iki šiol jau pavyko atnaujinti daugumą daugiabučių Palangos senamiestyje. „Taip pat vienoje iš gatvių turime natūraliai susiformavusį jau renovuotų daugiabučių namų kvartalą – ne paslaptis, kad greičiausiai renovuojasi tie namai, kurių kaimynystėje atsiranda jau atnaujintas daugiabutis“, – pastebi K. Viščiūnienė.
