Gali būti, kad apdairumas – vienas geriausių naujojo Latvijos prezidento bruožų. Tačiau vieši Valdžio Zatlerio komentarai apie ekonominę (vadinasi, ir politinę) Rusijos įtaką Latvijai buvo pernelyg atsargūs, teigia Latvijos savaitraštis „Nedēļa“.
Prezidentas praėjusią savaitę pareiškė, kad nėra jokių Rusijos įtakos stiprėjimo „simptomų“. Atleiskite, bet tai nesąmonė, tvirtina savaitraštis. Visa Europa susijaudinusi diskutuoja apie didėjančią savo priklausomybę nuo rusiškų energijos resursų ir dėl to didėjančią Rusijos bravūrą. Tuo tarpu Zatlerio manymu Latvijai kažkaip pasisekė, ir ši problema jai negresia.
Jau šiandien Latvijos dujų ūkis visiškai priklauso nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos. Rusija yra rimtas žaidėjas ir Latvijos degalų (bent jau dėl galimybės užsukti čiaupą Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai) ir nemaža dalimi – elektros energijos rinkoje, rašo „Nedēļa“.
Naujieji dujinės jėgainės, o dar labiau – anglies elektrinių – statybos projektai priklausomybę nuo Rusijos dar labiau padidins. Iliuzijų, kad mes dėl to galėtume derėtis su Rusija, kaip atsvarą naudodami Inčukalnio dujų saugyklą, jau seniai reikėjo atsikratyti. Rusija praėjusį pusmetį atvirai demonstravo, kad mūsų kaip tranzitinės valstybės vaidmuo tiesiant kelią rusiškoms dujoms į Europos rinkas pakankamai nedidelis.
Pasak savaitraščio, rusiškas verslas vis aktyviau skverbiasi į Latvijos nekilnojamojo turto rinką, o, kaip žinoma, didelės investicijos į kokią nors šalį reiškia ir siekį vos ne kontroliuoti tos šalies vidaus politiką. Nuo Rusijos palankumo priklauso ir tranzitinių pervežimų verslo, ir nemažos komercinių bankų dalies sėkmė. Tai reiškia, kad Maskva turi stiprių lobistų Latvijos verslo visuomenėje. Rusijos verslininkai neslepia noro įsigyti Latvijoje bankų ir telekomunikacijų bendrovių.
Žinoma, dabar ne paskutinysis XX a. dešimtmetis, kai Rusija realiai galėjo kelti pavojų Latvijos ekonominiam suverenitetui, tačiau, verta pakartoti, jos įtaka pakankamai didelė. Ir nesuprantama, kodėl prezidentas stengiasi sumenkinti šią problemą, pažymi „Nedēļa“.
Kokias išvadas iš to būtų galima padaryti? Iš esmės Latvijoje susiklostė situacija, kuri šnekamojoje kalboje vadinama „be variantų“. Privačių rusiško kapitalo investicijų į Latviją mes negalime korektiškai riboti teisine prasme, ir vargu ar to reikėtų, rašo „Nedēļa“. Energetinė priklausomybė neišnyks, nes jei turtingoji Vakarų Europa kenčia ją sukandusi dantis, vargu ar Latvijai pasiseks labiau. Mes ne tokia reikšminga Vakarams valstybė, kaip Lenkija, dėl kurios Europa pasiryžusi ginčytis su Rusija. Tam tikra prasme skųstis dėl Rusijos įtakos beprasmiška, nes mes esame klasikinėje situacijoje „didelis kaimynas – mažas kaimynas“. Meksikiečiai gali spjaudytis į „gringo“ pusę, tačiau JAV įtaka Meksikoje labai didelė. Tokios pat nuotaikos vyrauja ir nedidelėse su Kinija besiribojančiose šalyse.
Tačiau „rūsčių gyvenimo realijų“ suvokimas dar nereiškia, kad jas reikia ignoruoti, tvirtina „Nedēļa“. Rusijos įtakos kanalų atskleidimas leistų paaiškinti visą eilę Latvijos vidaus politikos įvykių (o valstybės prezidentui tai yra svarbu), o taip pat adekvačiau vertinti Latvijos kaip valstybės galimybes ir rizikas (tai ponui Zatleriui taip pat pravers). Galima tik priminti anksčiau "Nedēļa" išsakytą palinkėjimą prezidentui Zatleriui: suprasti, kad negalima atstovauti mūsų valstybei vadovaujantis vien gerais ketinimais ir traukiantis nuo nemalonios tikrovės, teigia savaitraštis.
