Didžiausią optimizmą dėl verslo plėtros demonstruoja didesnių įmonių (50-249 darbuotojai) vadovai, kurie per artimiausius metus tikisi apie 15 proc. augimo. Tuo tarpu didžioji dauguma apklaustųjų (21 -24 proc.) – planuoja apie 5-10 proc. augimą. Dalis apklausoje dalyvavusių įmonių apskritai teigia, kad verslo plėtros galimybės gali ir mažėti. Tokios nuomonės laikosi apie 8 proc. apklaustųjų.
„Finansavimo prieinamumas yra pagrindinis verslo pradžios ir jo vystymo veiksnys, ypač smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. Taip pat pastarosios susiduria su įvairiomis finansavimo problemomis, priklausomai nuo savo veiklos pobūdžio, dydžio bei išsivystymo stadijos. Svarbu, kad įmonės tiksliai žinotų, kokios finansavimo priemonės kokiame įmonės veiklos etape yra prieinamos ir laiku gautų informaciją apie tų priemonių pritaikomumą savo veiklos plėtrai“, – teigia Lietuvos finansų rinkų instituto direktorė prof. Gerda Žigienė.
Šiuo metu didžioji dalis (net 66 proc.) apklausoje dalyvavusių verslo įmonių pasisakė, kad jų verslo plėtrai nereikalingas papildomas finansavimas. Dažniau į finansinius tarpininkus kreipėsi didelių įmonių (250 ir daugiau darbuotojų) ir įmonių, kurių apyvarta siekia 50 mln. litų (14,5 mln. eurų) ir daugiau, atstovai. Įmonės linkusios verstis iš savo lėšų (59 proc.) ir atitinkamai vengia skolintis (42 proc.) – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių įmonės nesikreipė dėl finansinės injekcijos.
Dažniausiai Lietuvos bendrovėms papildomo išorinio finansavimo reikia įrangai pirkti, patalpoms remontuoti ar jas įsigyti (atsakymų vidurkis 3,1 balo iš galimų 5 balų). Įmonėms, kurios turi 50 ir daugiau darbuotojų ir pasiekiančioms 21-50 mln. litų metinę apyvartą, reikalingos investicijos į technologijų atnaujinimą, inovatyvesnių sprendimų pritaikymą versle, moksliniams tyrimams (3,0/5). Dar prioritetas skirtas (2,8/5) finansavimui -- pirkti žaliavas (prekes)/atsargas, įvykdyti jau gautus klientų užsakymus. Taip pat išorinio finansavimo reikia investicijoms į žmogiškųjų išteklių plėtrą (2,7/5).
Apklausoje dalyvavusių įmonių vadovai teigia, kad pirmiausia verslo plėtrai rinktųsi įmonės turimas nuosavas lėšas (4,4/5). Banko paskolos kaip finansavimo šaltinis (3,7/5) nurodytos iš karto po nuosavų lėšų. Nurodomos ES struktūrinių fondų programos/priemonės, kita valstybės parama, subsidijos (3,6/5) pagal populiarumą konkuravo su banko paskolomis. Ketvirtoje vietoje rikiuojasi lizingas (3,4/5), kurį dažniau rinktųsi respondentai, atstovaujantys įmones, kuriose dirba 50-249 darbuotojai. Rizikos ir privataus kapitalo fondus pasirinktų 2 proc. tyrimo dalyvių. Tokį atsakymą pateikė dažniau didelių (50-249 darbuotojai) įmonių atstovai bei įmonių, kurių apyvarta 11 mln. litų ir daugiau, tyrimo respondentai. Didžioji dalis tyrimo dalyvių (90 proc.) teigė, kad jiems neteko susidurti su rizikos ir privataus kapitalo fondais.
„Lietuvos verslininkai jau žino pagrindinius rizikos ir privataus kapitalo investicijų privalumus, tačiau vis dar daugiausiai orientuojasi į tradicinius finansavimo šaltinius bei nėra linkę sumažinti savo valdomos akcijų dalies įmonėje. Rizikos ir privatus kapitalas gali finansuoti projektus, kuriems ne visada linkę skolinti bankai. Be to, sparti įmonės plėtra, finansų ir investicijų kontrolė, kitos papildomos kompetencijos ir patirtis, kurią atsineša rizikos ir privataus kapitalo fondų valdytojai, paprastai padidina verslo vertę daugiau, nei to galima pasiekti, nepritraukus tokio kapitalo“, – sako Elijus Burgis, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous” partneris.
Įmonių vadovai, kurie rinktųsi rizikos ar privataus kapitalo fondo finansavimo alternatyvą, sako, kad tokiu būdu jie siektų prisitraukti ne tik papildomą finansinį pastiprinimą (pinigus), bet ir sulauktų patyrusio partnerio – akcininko (2,0/5). Tokią nuomonę daugiausiai turėjo didelių (50 darbuotojų ir daugiau) įmonių atstovai bei įmonių, kurių metinė apyvarta 11 mln. litų ir daugiau, respondentai. Tie patys didelių įmonių vadovai antra priežastimi rinktis rizikos ir privataus kapitalo fondus įvardina norą dalintis verslo rizika su patikimu, aukštos reputacijos verslo partneriu (2,0/5). Tarp svarbiausių priežasčių, kodėl bendrovės nelinkusios rinktis rizikos ar privataus kapitalo finansavimo alternatyvos, išskiriamos šios: galimybė rasti kitokį finansavimo būdą (4,1/5), nereikia dalintis savo verslo sėkme ir rizika (3,8/5), rizikos ir privataus kapitalo fondų finansavimo procedūra yra neaiški, neturi reikiamos patirties, trūksta informacijos, kaip tinkamai pristatyti įmonę (3,7/5).
„Lietuvos bendrovės vis aiškiau supranta savo finansavimo poreikius, taip pat gryninasi ir rizikos ir privataus kapitalo vieta finansavimo rinkoje. Ypač džiugina tai, kad daugiau kaip du trečdaliai bendrovių yra suinteresuotos akcijų vertės augimu – rizikos ir privataus kapitalo investuotojų pritraukimas yra vienas geriausių kelių šiam tikslui pasiekti“, – sako Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Gustainis.
Įmonių vadovai mano, kad rizikos ir privataus kapitalo fondo investicijos sustiprintų įmonės konkurencinį pranašumą (3,4/5), užtikrintų spartesnę įmonės plėtrą, išaugtų pardavimai vidaus ir eksporto rinkose, (3,3/5), taip pat didėtų investicijos (3,0/5).
Š.m. sausio – vasario mėnesiais RAIT tyrimo bendrovės vykdytame tyrime buvo apklausti 219 Lietuvos įmonių vadovai, siekiant išsiaiškinti privačių įmonių požiūrį į papildomų investicijų pritraukimą. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar įmonės turi poreikį finansavimui, kokios investicijos joms reikalingos, ir kokie įmonių nuomone yra galimi investicijų šaltiniai. Taip pat siekta išsiaiškinti, kiek vadovai bendradarbiavimo su rizikos kapitalo fondais patirties, kokios būtų hipotetinės naudojimosi ir nesinaudojimo jais priežastys.
Pusė apklaustųjų – smulkios įmonės (respondentų atstovaujamų įmonių metinė įmonės apyvarta siekia nuo 5 mln. litų (1,4 mln. eurų) iki 10 mln. litų (2,9 mln. eurų) ir turi nuo 10 iki 49 darbuotojų), trečdalis – vidutinio ir stambaus dydžio įmonės (nuo 50 iki 240 darbuotojų, metinė apyvarta nuo 11 mln. litų (3,1 mln. eurų) iki 50 mln. litų (14,5 mln. eurų).
