Tokius duomenis atskleidė Lietuvos banko inicijuotas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka pažymi, kad dėl informacijos netolygumo finansiniai produktai vartotojams yra parduodami, o ne perkami.
„Pardavėjas įprastai ir žino daugiau, ir veikia aktyviau, tačiau siūlo ribotą finansinių paslaugų ar produktų pasirinkimą. Todėl vartotojas, neieškodamas informacijos, nesidomėdamas, kokias sąlygas ar produktus siūlo kitos bendrovės, gali pasirinkti produktą, kuris nebūtinai geriausiai atitiks jo lūkesčius ar galimybes“, – tyrimo rezultatus komentuoja jis.
Tyrimo duomenimis, finansinio produkto ar paslaugos pasirinkimą daugiausia lemia draugų, giminaičių (26 proc.) ir produktą siūlančios bendrovės patarimai (21 proc.). Kas penkto respondento sprendimui didžiausią įtaką daro internete rasta informacija ir ankstesnė patirtis. Rinkdamiesi finansinius produktus, nepriklausomo finansų patarėjo ar maklerio rekomendacija remiasi tik 3 proc. apklaustųjų.
Vis dėlto įsigiję tam tikrų finansinių produktų Lietuvos gyventojai gana dažnai tikrina, ar jie vis dar atitinka jų poreikius: bent kartą per metus – 72 proc. indėlius turinčių respondentų, 69 proc. – ne gyvybės draudimo produktus turinčių apklaustųjų, 61 proc. – būsto paskolas turinčių respondentų, 56 proc. – pensijų fondų dalyvių.
Gyventojų tyrimą šių metų liepos 20–rugpjūčio 10 d. atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Iš viso buvo apklausti 1 tūkst. 207 respondentai nuo 18 iki 79 metų amžiaus.
