Visgi susisiekimo ministras Juras Taminskas tokius siūlymus vertina kritiškai ir pabrėžia, kad sprendimus turi priimti patys gyventojai, o valstybė neturėtų jų versti taupyti.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Europos Sąjunga dėlioja planus, kaip šiuo atveju būtų galima taupyti degalus. Tuo metu Europos Komisijos išreiškė pastebėjimą, kad naftos ir dujų kainos iš karto nepasikeis, net jei įsivyraus taika ir abi šalys susitars.
Kaip vertinate sklandančias idėjas griebtis papildomų priemonių, t.y. raginti gyventojus dirbti iš namų ar netgi mažinti greitį keliuose?
J. Taminskas: Aš esu šalininkas, kad piliečiai yra sąmoningi ir patys turi priimti sprendimus. Valstybė negali ir neturi vyti su botagu bei reikalauti elgtis vienaip ar kitaip.
Pavyzdžiui, darbas iš namų ar greičio mažinimas man labai nepatiko, ir aš tikrai nesu už tai, kad žmones reikia uždaryti namuose, kaip buvo per COVID-19, kai tam tikros priemonės ribojo net galimybę nuvažiuoti į savo sodybas, kur iš esmės žmogaus teisės buvo ribojamos.
Tam tikras priemones reikėjo taikyti dėl pandemijos, bet daug kur jos, mano vertinimu, buvo perspaustos. Lygiai tas pats ir šioje situacijoje.
Galima išleisti rekomendaciją ir siūlyti rinktis mažiau kelionių taip taupant lėšas, bet tos lėšos yra asmeninės, jos yra uždirbtos ir pats žmogus, būdamas sąmoningas, turi nuspręsti, kur jas nori išleisti. Jeigu jis nori jas skirti kurui ir važiuoti ten ir ten – tai yra jo teisė pasirinkti. Sąlygos dirbti nuotoliu yra sudarytos ir tai veikia.
Na, o dėl greičio mažinimo – tikrai nesu šalininkas. Kaip žinome, įvedėme pilotinį projektą su kintamais informaciniais ženklais tarp Vilniaus ir Kauno žiemos sezonu – maksimalus greitis nustatomas pagal saugumą, o žmogus pasirenka sau saugų greitį.
Tai dabar valstybei kištis ir pasakyti, kad tu turi važiuoti tokiu greičiu, nes privalai taupyti savo lėšas – tai, mano vertinimu, yra žmogaus teisių pažeidimas.
Taip, mes užtrukome galbūt kažkiek ilgiau, nei kiti vertino, kol pritaikėme 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams. Tačiau niekada nedarau staigių judesių ir nedarysiu. Reikia gerai įsivertinti, kad nepadarytume daugiau žalos nei naudos.
Užtrukome skaičiuodami. o skaičiuoti tikrai sunku, nes gali tik hipotetiškai numatyti, kokia galima papildoma našta valstybės biudžetui, kiek maždaug galėtų išaugti keliaujančiųjų skaičius.
Visus tuos skaičiavimus atlikę, įvertinę naštą biudžetui ir kiek gali išaugti keliautojų skaičius, priėmėme sprendimą padaryti pilotinį projektą dviem mėnesiams – 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams.
Po dviejų mėnesių matysime, kokie yra rezultatai – pasiteisino ar nepasiteisino, ir taip pat vertinsime, kaip atrodys visa geopolitinė situacija, įskaitant energetikos kainas. Tuomet bus galima spręsti – tęsti, modifikuoti ar atsisakyti šios priemonės. Tačiau pradžioje reikia tuos du mėnesius išgyventi, ir turint rezultatus bus galima priimti tolesnius sprendimus.
Tačiau Europos Komisijos siūlymas taikyti tam tikras taupymo priemones turbūt yra minimos ir dėl to, kad apskritai nebūtų degalų stygiaus.
Tai klausimas – ar net ir tokiu atveju, jeigu tiekimo sutrikimai būtų pastebimi, nebūtų griebiamasi papildomų ribojimų?
J. Taminskas: Tai yra hipotetinis klausimas, todėl galima hipotetiškai ir atsakyti – kas būtų, jeigu būtų.
Jeigu būtų matoma, kad iš tikrųjų gali būti trūkumas ar jis yra, tai tikriausiai reikėtų priimti atitinkamus sprendimus ir jie būtų priimti.
Tačiau, kol trūkumo kuro nėra, teisė važiuoti ir važiuoti tiek, kiek nori, yra žmogaus pasirinkimo teisė.
Vertinant šiuo atveju subsidijas bilietams – ar galima tikėtis, kad, jeigu ta priemonė pasiteisins, bus kalbama ir apie tarpmiestinį keliavimą autobusais, t.y. mažinant kainas už keliones?
J. Taminskas: Viešojo transporto autobusais kompensavimo klausimas yra Finansų ministerijos kompetencijos srityje. Tai yra transporto lengvatų įstatymas, kurį kuruoja Finansų ministerija.
Savivaldybės jau ne vienerius metus tam tikruose regionuose savo gyventojus veža vietiniu susisiekimu viešuoju transportu nemokamai – tai yra taikoma praktika.
Tolimasis susisiekimas yra privatus verslas, ir jo teisė – taikyti ar netaikyti nuolaidas. Ar valstybė kompensuotų ir priimtų sprendimą tam tikram laikotarpiui, kaip ir geležinkeliams, tai šiuo atveju reikėtų klausti Finansų ministerijos.
Tačiau mes, kaip Susisiekimo ministerija, tikrai esame atviri – jeigu vežėjai turi pasiūlymų, gali ateiti ir pas mus, tačiau, kaip minėjau, pagrindinė ministerija yra Finansų ministerija.
Jau minėjote apie situaciją susisiekimo sektoriuje ir pavaldžias įmones, kad jos turėtų ruoštis blogiausiam scenarijui ir dėlioti planus. Ar kritiniu atveju tikėtina, kad dalis paslaugų, pavyzdžiui, „Lietuvos pašto“, įkainiai gali didėti, jeigu konfliktas užsitęstų?
J. Taminskas: Kai prasidėjo konfliktas, iš karto buvo pavesta įmonėms įsivertinti visas rizikas. Jos tai padarė, turėjome susitikimą, aptarėme ir jos pristatė, kaip mato situaciją ir kokios galimos rizikos.
Tuomet jos išėjo su užduotimi pasidaryti planą pačiam blogiausiam scenarijui – tai reiškia persižiūrėti savo investicinius portfelius, finansinius įsipareigojimus, teikiamas paslaugas ir visus kitus aspektus.
Vėliau turėjome dar vieną susitikimą, kai įmonės grįžo su planais, ir tada jau matėme, kokie galimi scenarijai, jeigu ištiktų blogiausias variantas.
Mes šiai dienai ruošiamės blogiausiam variantui, nes kai esi pasiruošęs pačiam blogiausiam scenarijui, tuomet net ir geresniu atveju gali drąsiai judėti pirmyn. Bet jeigu nebūsi pasiruošęs, tuomet krizė gali būti visai kito masto.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
