Valstybės paramą gali gauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys pastatai, kurie po renovacijos pasiekia ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę.
Be to, po atnaujinimo būtina sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. šilumos. Kultūros paveldo objektų sutaupymai turi būti ne mažesni nei 25 proc.
Svarbu pažymėti, kad programoje dalyvauja ir į paramą pretenduoja tik daugiabučiai namai – tris butus ir daugiau turintys būstai – pastatyti iki 1993 m.
Skatina aktyviau naudoti žalią energiją
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl valstybė skatina daugiabučių renovacijos procesus ir skiria papildomą paramą gyventojams – klimato kaita.
Anot APVA pastatų energinio taupumo departamento patarėjos Gintarės Burbienės, pastatų sektorius sunaudoja apie 40 proc. energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos Europos Sąjungoje, rodo Europos Komisijos statistika. Tai reiškia, kad šiame sektoriuje slypi didžiulis energijos ir ŠESD taupymo potencialas.
„Bene geriausias būdas tausoti aplinką ir tuo pat metu gaminti žalią energiją savo daugiabučiui – įsidiegti skirtingus AEI, pavyzdžiui, šilumos siurblius, biokuro katilus, saulės kolektorius, geoterminį šildymą ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius“, – teigia pašnekovė.
Svarbu tai, kad esant techninėms galimybėms, daugiabučiai namai, kurių bendras plotas yra didesnis nei 1500 m2, privalo pastate įsirengti saulės jėgaines, kurios gamina elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms. Šią priemonę taip pat remia valstybė, o skaičiavimai rodo, kad vidutiniškai per 7-erius metus jėgainės įrengimo kaštai turėtų pasidengti, o vėliau gyventojai už elektros energiją moka gerokai mažiau.
Sunkiausiai besiverčiantiems renovacija nemokama
Didelį dėmesį valstybė skiria ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms, norėdama užtikrinti jų gerovę ir sklandžiai įtraukti į pastatų renovacijos procesus.
Todėl teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją turintys gyventojai už daugiabučio renovacija nemoka absoliučiai nieko, nes visus atnaujinimo kaštus padengia valstybė. Tarp šių žmonių patenka ir garbaus amžiaus žmonės, pretenduojantys į kompensaciją už šildymą.
„Valstybė padengia visas kreditui ir jo palūkanoms skirtas išlaidas, taip pat projekto parengimo, statybos techninės priežiūros bei kitus reikalingus darbus. Svarbu pažymėti, kad norėdami gauti visą paramą būsto renovacijai ir išlaikyti teisę į šildymo išlaidų kompensaciją, šie butų savininkai turi pritarti pastato modernizavimui“, – pasakoja G. Burbienė.
Visapusiška parama visiems gyventojams
Tiesa, valstybė paramą garantuoja ir kitiems gyventojams. Pavyzdžiui, yra kompensuojama 30 proc. išlaidų įvairioms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Tai tokie renovacijos darbai kaip stogo, sienų ar cokolio apšiltinimas, langų keitimas, karšto vandens sistemų atnaujinimas, rekuperatorių įsirengimas ar vėdinimo sistemos pertvarkymas, lifto modernizavimas ir daugybė kitų.
Be to, gyventojai nesumoka nė cento už projekto parengimą, įgyvendinimo administravimą ir statybos techninės priežiūros vykdymą. Šias išlaidas 100 proc. padengia valstybė.
„Dar 10 proc. investicijų yra kompensuojama tais atvejais, kai gyventojai nusprendžia įsidiegti papildomas energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, modernizavus seną ar naujai įsirengus automatizuotą šilumos punktą, įsidiegus balansinius ventilius ant stovų, pertvarkius ar pakeitus šildymo sistemą ir kt.“, – teigia G. Burbienė.
Galiausiai valstybė kiekvienam Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviui sudaro lengvatinio kredito sąlygas su vos 3 proc. palūkanomis pirmuosius penkerius metus.
Taip pat šią paskolą galima grąžinti anksčiau numatyto termino. Be to, kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas žmonės gali tik pabaigus rangos darbus būstui atitikus visus reikalavimus.
Parama suteikiama po renovacijos
Atnaujinus būstą ir norint gauti valstybės paramą, reikia įvertinti pastato energinį efektyvumą ir įsitikinti, kad jis atitinka visus renovacijos reikalavimus.
Jei daugiabutis sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos ir pasiekė ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę, projekto administratorius turėtų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Ši, savo ruožtu, sušaukia komisiją, kuri atliks namo patikrą.
Neaptikus trūkumų, išduodamas statybų užbaigimo aktas, leidžiantis gauti valstybės paramą. Nustačius, kad renovacija atlikta netinkamai, brokas ar defektai yra taisomi.
Galiausiai projekto administratorius turi pateikti dokumentus programą administruojančiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), kuri priima sprendimą dėl paramos skyrimo.
Straipsnių serija „Renovacija mažina klimato kaitą“ skaitytojus plačiau supažindins su renovacijos galimybėmis, siekiant prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
