„Ar jaučiuosi gerai eidamas namo pro bendrą įėjimą ir laiptinę? Ar man ne gėda pasikviesti svečių? Visa tai taip pat susiję su fasadu. Kai įvertini ne tik kainą, bet ir kokybę, priežiūros patogumą, estetiką, sprendimas tampa labiau apgalvotas. Kaip ir su bet kokiu daiktu: už kai ką verta mokėti daugiau, nes tai tarnaus ilgiau. Automobilį pakeisti lengva, bet daugiabutį – ne. Tam reikia visų bendrasavininkų sutarimo, projektavimo, administravimo. Jei dėl kelių tūkstančių sutaupymo po penkerių metų teks vėl organizuoti remontą, tai jau trumparegiška. Lietuviška patarlė „skūpus moka du kartus“ čia labai tinka“, – sako architektas Vytautas Buinevičius.
Vėdinamas ar tinkuojamas fasadas?
Renkantis daugiabučio fasado tipą, dažniausiai svarstomi du pagrindiniai variantai: tinkuojamas ir vėdinamas. Jie skiriasi ne tik konstrukcija, bet ir montavimo bei eksploatacijos ypatumais.
Tinkuojamas fasadas neturi ventiliacinio tarpo. Paprastai prie pastato sienos tvirtinamas polistireninis putplastis, kuris nuglaistomas, o jo paviršius gali būti tinkuojamas arba padengiamas klinkerio ar keraminėmis plytelėmis.
„Tinkuojamų fasadų atveju būtina tinkamai paruošti sienas – mechaniškai nuvalyti nuo apnašų ir dezinfekuoti specialiomis priemonėmis. Montavimo darbai turėtų būti atliekami tik esant palankioms oro sąlygoms – optimali temperatūra svyruoja nuo +5 iki +30 laipsnių. Esant šiek tiek žemesnei temperatūrai jau rekomenduojama naudoti cheminius priedus. Nerekomenduojama dirbti lyjant ar spiginant saulei, nes tiesioginiai spinduliai gali per greitai išdžiovinti tinką. Todėl tokiu atveju pastoliai aptraukiami apsaugine plėvele ar tinkleliu. Reikia turėti omenyje, kad tinkas yra mažiau atsparus smūgiams. Jei namas stovi drėgnoje aplinkoje ar medžių pavėsyje, labiau rekomenduotina rinktis vėdinamą fasado sistemą“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Patikrų vietoje skyriaus ekspertas Rimas Kalvaitis.
Vėdinamas fasadas turi oro tarpą tarp šiltinimo sluoksnio ir apdailos, kuris leidžia natūraliai pašalinti drėgmės perteklių – vieną pagrindinių konstrukcijos pažeidimų šaltinių. Nors tokios sistemos įrengimas dažniausiai kainuoja daugiau, investicija atsiperka dėl ilgesnio tarnavimo laiko ir geresnių eksploatacinių savybių.
„Kaip ir tinkuojamų fasadų atveju, sienas reikia nuvalyti ir dezinfekuoti. Tačiau šią sistemą galima montuoti ir esant neigiamai oro temperatūrai. Nelygius sienų paviršius lengviau išlyginti naudojant metalinius profilius, tik būtina įvertinti pagrindo tvirtumą, kad tinkamai pasirinktumėte tvirtinimo elementus. Dėl to vėdinamas fasadas ypač tinka seniems ir nelygiai sumontuotiems ar sumūrytiems pastatams. Ši sistema yra atsparesnė smūgiams, o prireikus remonto, galima keisti tik atskirus jos elementus. Dėl natūralios oro cirkuliacijos sienos greičiau išdžiūsta ir neleidžia kauptis drėgmei“, – aiškina R. Kalvaitis.
Ekspertas priduria, kad tiek tinkuojamos, tiek vėdinamos sistemos gali būti ilgaamžės, jei naudojamos kokybiškos, ES sertifikuotos medžiagos, o montavimo darbai atliekami laikantis visų technologinių reikalavimų.
Architektūros ir aplinkos dalis
V. Buinevičius primena, kad fasadas apima kur kas daugiau nei vien tik apdailą – tai neatskiriama architektūros ir aplinkos dalis, daranti tiesioginę įtaką tam, kaip žmogus jaučiasi savo namų erdvėje.
„Pavyzdžiui, kaip jaučiamės sėdėdami balkone ar terasoje prie skirtingos medžiagos sienos – ar ji iš keramikos, metalo, tinko, ar plastiko? Ar jos spalva, tekstūra, šviesos atspindžiai kelia jaukumą, ar priešingai, diskomfortą?“, – klausia architektas.
Jis akcentuoja ir fasado santykį su gamta bei urbanistiniu kontekstu. Tamsesni tūriai natūraliai susilieja su šešėliais, atrodo mažesni, pasislepia aplinkoje. Šviesūs pastatai, atvirkščiai – labiau išsiskiria, optiškai plečia tūrius. Ryškiaspalviai, margi fasadai dažnai tampa vizualiai triukšmingi, iškrenta iš konteksto, primena prekybos centrų reklamines iškabas.
„Vieno recepto nėra, tačiau siekiant saugių ir laiko patikrintų sprendimų, Gyvenamajai architektūrai tinkamiausi natūralūs, aplinkai artimi atspalviai ir tarpusavyje derantys, ne per daug kontrastingi sprendimai. Reikia prisiminti, kad pastatai jau turi architektūrinių detalių: langų angas, balkonų konstrukcijas, lodžijas, stogelius, kurie savaime sukuria šešėlių žaismą, ritmą ir gylį. Perkraunant šiuos paviršius papildomomis spalvomis ar medžiagomis, dažnai prarandama architektūros kalba, santūrumas, praėjus naujumo džiaugsmui, dizainas atrodo morališkai pasenęs“, – pabrėžia V. Buinevičius.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
