Didmeninė ir mažmeninė vaistų prekyba sutelkta keliose rankose, tad prekybininkai valdo farmacijos rinką, o valstybė prieš jų rinkodaros išmonę – bejėgė.
Lietuvoje įsigalėję vaistinių tinklai karaliauja mažmeninėje rinkoje ir telkiasi su vaistų didmeninio platinimo įmonėmis. Tai leidžia diktuoti madas rinkoje ir siūlyti brangesnius vaistus. Dėl to nepakankamai efektyvios gali būti ir valstybinio reguliavimo priemonės.
Tokios išvados padarytos po Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) užsakymu atlikto tyrimo „Europos farmacijos teisyno (politikos) poveikis vaistų prieinamumui Lietuvos gyventojams“.
Atskleidė tai, kas žinoma
„Tokia situacija visiems seniai žinoma. Ar tam išsiaiškinti reikėjo tyrimo?!“ – nuostabos dėl atskleistų tendencijų neslėpė pavienes vaistines vienijančių organizacijų atstovai. Pasak Savarankiškų vaistinių asociacijos vadovo Valerijaus Kazilevičiaus, mažos vaistinės, neatlaikiusios oligopolinio spaudimo, kai keli dalyviai užima didžiąją rinkos dalį, užsidaro, tad netrukus rinką gali visiškai užvaldyti vaistinių tinklai.
„Nesusipratimas, kad ir mažmeninę, ir didmeninę vaistų prekybą valdytų tos pačios įmonės. Dėl to kažkada stebėjosi ir buvęs parlamentaras Kazys Bobelis, kuris pabrėžė, kad Amerikoje mažmenininkai ir didmenininkai negali turėti jokių horizontalių ryšių“, – tvirtino Provincijos vaistinių asociacijos pirmininkas Saulius Jasiulevičius.
Farmacijos specialistai pasipiktinę, kad šalies valdžia iš esmės nekovoja su monopolinėmis tendencijomis, o mėto pinigus tyrimams, kurie tik patvirtina didžiųjų įmonių triumfą vaistų prekybos rinkoje. VVKT užsakymu atliktas tyrimas apie Europos farmacijos politikos poveikį vaistų prieinamumui Lietuvos gyventojams kainavo apie 300 tūkst. Lt. Užsakymą atliko UAB „Animus agilis“.
Mažos vaistinės neatsilaiko
„Tinklai pardavinėja tai, kas jiems apsimoka, o farmacinė rūpyba, deja, greitu laiku liks tik popierinė. Ateis laikas, kai užsienyje bus gėda pasakyti, kad Lietuvoje dirbi vaistininku. Dabar jie tampa prekybos vadybininkų įkaitais“, – nusivylimo neslėpė S.Jasiulevičius.
Jis apgailestavo, jog mūsų šalyje tik deklaruojama, kad remiamas smulkus ir vidutinis verslas, o iš tikrųjų jam sąlygos esą sunkinamos. Pasak Provincijos vaistinių asociacijos vadovo, valstybė reguliuoja apie tris ketvirtadalius rinkoje esančių vaistų kainų – kompensuojamųjų, receptinių ir parduodamų be recepto.
„Tokiu atveju turėtų būti užtikrinta ir minimali rinkos dalis – licencijos išduodamos atsižvelgiant į gyventojų skaičių vaistinės aptarnaujamoje teritorijoje. Dabar valstybė kainas reguliuoja, o brutalios konkurencinės aplinkos nežaboja. Mažos vaistinės bus „suvalgytos“, – neabejojo S.Jasiulevičius.
Farmacijos specialistų teigimu, valstybė nereguliavo vaistinių steigimo, tad jų atsirado nepagrįstai daug. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie pusantro tūkstančio vaistinių. Daugiausia jų valdo 7 vaistinių tinklai.
Pavienių vaistinių farmacijos specialistus stebina ir tai, kokius rinkodaros triukus tinklams leidžiama naudoti. „Farmacijos įstatymas draudžia įkyriai piršti gyventojams vaistinius preparatus nurodant kainų sumažinimą. Nepaisant draudimo, išleidžiami lankstinukai, kuriuose nurodomi vaistai mažesnėmis kainomis. Ir žmonės perka negalvodami, ar jiems iš tikrųjų reikia tų vaistų“, – dėstė Provincijos vaistinių asociacijos vadovas.
Stumia brangesnius vaistus
Lietuvos gydytojų sąjungos ir Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos vadovas Liutauras Labanauskas sako, kad pacientai vaistinėse neranda šalyje registruotų pigesnių vaistų, nes tinklai nenori jų įsileisti.
Vaistų prieinamumo Lietuvos gyventojams tyrėjai taip pat nurodo, kad tarp šalyje registruotų vaistinių preparatų skaičiaus ir realiai rinkai tiekiamų vaistų asortimento – didelis atotrūkis. Tyrimo išvadose teigiama, kad sudarytos palankesnės sąlygos originaliems ir dažniausiai brangiems vaistams, o generiniai vaistai šalies rinkoje sudaro santykinai mažą dalį.
Tyrėjai perspėja, kad rinkoje dominuojančių tinklų, kurie susiję su didelėmis vaistų platinimo įmonėmis, įtaka rinkoje ir toliau didės. Dėl to mažės konkurencija mažmeninėje prekyboje, o vaistų gamintojai taps vis labiau priklausomi nuo vaistinių tinklų ir savarankiškos jų rinkodaros.
„Todėl turėtų būti planuojamos tokios vaistų rinkos reguliavimo priemonės, kurios išsaugotų 2010−2011 m.
pasiektą vaistų kainų sumažėjimą ir mažintų vaistinių tinklų oligopolinę įtaką rinkoje, skatintų tiek gamintojų, tiek kitų rinkos dalyvių konkurenciją. Tai turėtų stabdyti vaistų branginimą arba mažinti jų kainas“, – pabrėžiama tyrime.
„Mažiems generinių vaistų gamintojams patekti į rinką padėtų paprastesnė nacionalinė vaistų registracijos procedūra ir tolesnis kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų reguliavimas pagal pigiausią produktą. Maksimalūs nekompensuojamųjų vaistų prekybos antkainiai toliau turėtų būti reguliuojami, kad vaistai galutiniam vartotojui nebrangtų. Taip pat būtina vietos vaistinių preparatų gamintojams sudaryti sąlygas konkuruoti su užsienio gamintojais“, – konkurencijos skatinimo priemones siūlė VVKT viršininkas Gintautas Barcys.
Mažų vaistinių savininkai abejoja, ar kuri politinė jėga imtųsi pažaboti oligopolinę įtaką ne tik farmacijos, bet ir kitose srityse. „Per giliai įleistos šaknys“, – sakė S.Jasiulevičius.
Vietos gamintojai prašo paramos
Tyrime teigiama, kad vietos rinkoje yra mažai Lietuvos gamintojų vaistinių preparatų. Pagal 2010 m. parduotų pakuočių skaičių vietos gamintojų vaistai tarp kompensuojamųjų tesudarė 0,43 proc., o tarp receptinių – 4,89 proc.
Vietos vaistų gamintojai teigė, kad jiems sudarytos nelygiavertės konkurencijos sąlygos su užsienio gamintojais, kurie registruodami vaistus turi pranašumų. Anot Lietuvos vaistų gamintojų, be tam tikros paramos vietinei farmacijos pramonei – pavyzdžiui, greitesnės vaistų registracijos procedūros – jie yra nekonkurencingi ir priversti gaminti produktus eksportui.
VVKT viršininkas G.Barcys įsitikinęs, jog būtina atsižvelgti į tai, kad vietos vaistų gamintojai sukuria valstybei didelę pridėtinę vertę, didindami bendrąjį vidaus produktą, kurdami darbo vietas ir skatindami aukštųjų technologijų augimą.
„Todėl svarbu, kad valstybė remtų vietos gamintojus, sudarydama jiems palankias sąlygas vykdyti mokslinius tyrimus, diegti modernias vaistų gamybos technologijas, kurti naujus vaistus ir juos greitai registruoti. Toks palaikymas prisidėtų prie siūlomų vaistų asortimento plėtimo ir kainų mažinimo“, – teigė G.Barcys.
Nežino, kaip pažaboti tinklus
Martynas Marcinkevičius, sveikatos apsaugos ministro patarėjas
Tyrimas rodo, kad vaistų kainos dėl įvairių priežasčių nuosekliai didėjo iki 2009 m. Tačiau džiugina tai, jog pradėjus taikyti vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemones jos pradėjo mažėti. Kompensuojamiesiems vaistams išleidžia mažiau ir valstybė, ir pacientai. Tokių vaistų priemokos per pastaruosius 2 metus sumažėjo daugiau nei 100 mln. Lt. Neteisingi priekaištai dėl pigiausių kompensuojamųjų vaistų stokos. Jų turi būti vaistinėse, dėl to nesame gavę nusiskundimų. Nustačius maksimalius prekybos antkainius pigo ir nekompensuojamieji vaistai. Tačiau toks valstybės reguliavimas gali turėti ir neigiamų pasekmių.
Vaistinių tinklai dominuoja ir kitose Europos šalyse, kurios yra liberalizavusios šią rinką. Dabar akivaizdu, kad jos, kaip ir Lietuva, padarė didžiulę klaidą. Kaip dabar su tuo kovoti, niekas nežino. Teisinių mechanizmų, kaip suardyti tinklus, nėra. Vaistines valdo keli tinklai, tad monopolijos nėra. Latviai bandė imtis tam tikrų priemonių, tačiau jiems nepavyko. Šiemet riboti vaistinių steigimą ir tinklų įtaką imasi lenkai. Sunku dar vertinti, ar jiems tai pavyks. Yra valstybių, kurios ribojo vaistinių steigimą ir tinklų susidarymą, todėl išvengė tokių pasekmių.
Pigūs – nebūtinai geri
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas
Pastaraisiais metais pigesnių generinių vaistų rinkoje atsirado daugiau. Tik kyla abejonių, ar kompensavimas pagal pigiausio vaisto kainą ir pigiausių vaistų siūlymas vaistinėse yra geriausias variantas. Pagrindžiama, kad jei vaistų sudėtis vienoda, tai ir poveikis – toks pat. Bet toli gražu taip nėra. Dažnai būna taip, kad tos pačios sudėties, bet skirtingų gamintojų vaistai veikia skirtingai, nes kitoks yra preparatų rezorbcijos laikas, šalutinis poveikis ir kt.
V. Tavorienė
