Degalų kainoms pakilus, Lietuvoje taip pat ieškoma greitų sprendimų. Vienas jų jau įgyvendintas – akcizo dyzelinui sumažinimas.
Būtent Akcizo mažinimas dyzelinui dažnai įvardijama, kaip viena paprasčiausių priemonių. Vis tik rinkos dalyvių reakcija gali būti nevienoda.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ar laikinas akcizo sumažinimas dyzelinui yra pagirtina priemonė, ar ne?
A. Izgorodinas: Priemonė tikrai pagirtina, nes tai yra paprasčiausiai įgyvendinama ir priemonė, kuri duotų greitą rezultatą. O, aišku, klausimas apie mokesčių politiką – ji turi būti tokia, kad būtų konkurencinga regione.
Tai jeigu, tarkime, į šitą krizę reaguos kitos Baltijos šalys ir Lenkija, mažins akcizus, mes turime mažinti iki tokio lygio, kad jis liktų konkurencingas visame regione, nes kitu atveju vežėjai, vėlgi, galimai galės piltis degalus kitose valstybėse.
Latvijos pavyzdys – teko skaityti, kad, įvedus būtent akcizo sumažinimą, tas skirtumas degalinių švieslentėse nebuvo galbūt toks, kokio buvo tikėtasi. Koks scenarijus gali būti matomas Lietuvoje?
A. Izgorodinas: Tai čia, matyt, gali būti tas atvejis kaip PVM sumažinimas viešbučiams, kurie savo kainų beveik nesumažino po pasaulio finansų krizės.
Bet tai priklausys nuo galutinių naftos kainų rinkos, nes jeigu, tarkime, teoriškai konfliktas eskaluosis ir nafta kainuos, nežinau, 130–140 dolerių už barelį, tai tada tas akcizų sumažinimas padės nestipriai.
Bet jeigu nafta liks dabartiniame lygyje arba nukris, tai priemonė bus tikrai veiksminga. Bet viskas priklausys nuo to, kokia bus situacija rinkose. O to niekas nežino.
Vaičiūnas apie kuro kainų krizę: stabilizacija rinkose įmanoma nebent metų pabaigoje
Net jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose baigtųsi artimiausiu metu, energijos išteklių rinkos stabilizuotis galėtų nebent metų pabaigoje, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Dėl bendros situacijos rinkoje – aišku, įtampa tebeišlieka, tikrai niekas negali pasakyti, nei kada krizė baigsis, nei kokia apimtimi, (…) bet jeigu situacija pozityviąja prasme susitvarkytų dabar, tai rinkose stabilizacija be metų pabaigos turbūt yra techniškai neįmanoma“, – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime susitikime ketvirtadienį sakė ministras.
Jo teigimu, kitą savaitę Europos Komisija (EK) ketina pristatyti komunikatą su veiksmų planu, kokių ilgalaikių ir trumpalaikių priemonių Bendrija ketina imtis, siekdama suvaldyti degalų kainų krizę.
Ministras pažymėjo, kad tarp svarstomų priemonių – lankstesnės valstybės pagalbos taisyklės, pavyzdžiui, šalių narių viešojo susisiekimo, transporto, žemės ūkio sektoriuose.
„Tikrai yra didelis dėmesys iš Europos Komisijos šiuo klausimu taip pat“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Kovo viduryje atsargas kaupianti „Orlen Lietuva“ į rinką išleido 80 tūkst. tonų kuro – 12 dienų rezervą, kai visas šalies rezervas sudaro 90 dienų. Tokią galimybę šalims narėms sudarė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Ž. Vaičiūno teigimu, rezervus atlaisvino 14 iš 28 organizacijos narių, tai esą yra solidarus veiksmas.
Pasak ministro, nors artimiausiu metu nėra planuojama atlaisvinti daugiau šalies kuro rezervo, jeigu tokie sprendimai būtų priimti, planuojama, kad TEA šalys veiksmus koordinuotų dar labiau.
„Papildomo atlaisvinimo šiuo metu nėra planuojama – Tarptautinės energetikos agentūra neplanuoja, suprantant, kad rezervai reikalingi neapibrėžtai situacijai“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
Pasak ministro, EK taip pat ketina siūlyti gamtinių dujų rezervų apimtis sumažinti nuo 90 iki 80 proc., taip subalansuojant kainas rinkoje.
Lietuva, pasak Ž. Vaičiūno, taip pat svarsto atlaisvinti daugiau dujų atsargų ir jas skirti pažeidžiamiems vartotojams – rezervas saugomas požeminėje Inčukalnio saugykloje Latvijoje.
Kaip skelbė ELTA, naftos kainos rinkoje šokinėja nuo vasario pabaigos, prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose.
Siekdama suvaldyti kuro kainas, Lietuva ėmėsi įvairių priemonių – laikinai sumažintas dyzelino akcizas, įdiegti kainų stebėsenos mechanizmai, įpareigojant degalines Energetikos agentūrai kasdien teikti informaciją apie pardavimo kainas.
Taip pat planuojama Seimui teikti įstatymą, kuriuo, degalinėms pateikus minėtą informaciją, būtų nustatyta, kad kuro kaina galėtų būti didinama ne dažniau nei kartą per parą, mažinti ją galima būtų bet kada.
Parlamentas skubos tvarka taip pat svarsto prezidento siūlymą įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien.
Penktadienį naftos kainos smarkiai nukrito po to, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragči) pareiškė, kad svarbus Hormuzo sąsiauris yra „visiškai atviras“ komerciniams tanklaiviams ir krovininiams laivams, kol galioja JAV ir Irano paliaubos.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
