Tačiau specialistai įspėja – pagal dabartinę skaičiavimo formulę, galima matyti, kad išradinėjamas dviratis.
O dėl netinkamo skaičiavimo, pasak specialistų, gali atsitikti ir taip, kad degalinių švieslentėse vairuotojai matys „nuliukus“, o ne degalų kainas, mat dyzelino tiekimas gali sutrikti.
Apie G. Nausėdos siūlymą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Dyzelino ims trūkti?
T. Povilauskas: teikiant pasiūlymą, girdėjau, kad tai yra belgiškasis modelis, kurį atneša prezidentūra.
Bet vėlgi belgiškasis modelis yra daug paprastesnis ir ten tiesiog yra reguliuojamos iš esmės mažmenininko maržos. T.y. yra imama didmeninė kaina, kuri nėra reguliuojama.
Tai yra tiesiog Antverpene, Roterdame, Amsterdame esanti didmeninė kaina, plius tada jau yra reguliuojama. Čia tas belgiškasis modelis. Ir, kaip dažniausiai būna, kad ta kaina nustatoma yra aukštesnė, negu būna faktiškai degalinėse. Tai veikia tiesiog kaip lubos, bet dažniausiai jų nepasiekiama.
Ką mes matome įstatymų projekte, kuris yra pateiktas Seimui, ten matom, kad lietuviai kažkaip sugalvojo savo formulę, kaip tas kainas reguliuos ir norės atsispirti ne nuo didmeninės kainos, bet nuo „Brent“ naftos kainos ir paskui pridėti, na, vėlgi ten turbūt pamatysim toliau, kaip tai bus skaičiuojama, bet jeigu vėlgi ten pridės tas istorines maržas, tai gali būti, kad ta didmeninė kaina, kurią nustatys didmenininkui arba dažniausiai tai yra „Orlen“, ji gali būti mažesnė negu tuo metu bus rinkos kaina.
Kodėl tada „Orlen“ turi pardavinėti savo degalus Lietuvoj, o ne juos eksportuoti? Tai čia tokioje lygioje vietoje mes, kurdami savo formules, na, galim tiesiog sukurti problemą, kad bus didmenininkui nepelninga pardavinėti čia, mūsų rinkoje. Tiesiog lygioje vietoje mes galim prisidaryti problemų.
Čia vėlgi pavyzdys, kai mes patys pradedam kurti formules, nesuprasdami, kaip veikia naftos rinka, kaip veikia žaliavų rinka, na, galim tiesiog susikurti lygioje vietoje problemų.
<...> Tos formulės nėra kitur naudojamos. Tai čia yra jau mūsų išmonė, nežinau, kaip Lietuvos energetikos agentūra padarys, bet čia jau būtų mūsų konstruojamas dviratis.
Jeigu mes norėtumėm, tiesiog paimkim belgišką modelį ir nukopijuokime.
Vėlgi minima Lenkija, bet Lenkijoje ten kainos nėra didmeninės reguliuojamos, ten yra mažmeninė kaina reguliuojama, bet per tai, kad akcizas yra sumažintas, yra sumažintas PVM, bet didmeninė kaina ten irgi nėra reguliuojama.
Kai kalbama pristatant tokį projektą ir sakant nelabai tiesą, tai irgi taip šiek tiek liūdina.
Taip, aš suprantu, kad perdirbimo maržos yra padidėjusios. Tai jeigu su tuo norima kovoti, na, tai yra „windfall tax“, t.y. pertiklinio pelno mokesčiai.
Vėlgi, kas turbūt nėra irgi gerai, bet jau bent jau nesukurtų tos problemos, kad Lietuvoje, neduok Dieve, nepradėtų trūkti degalų, jeigu čia kažkas vėl atsitiks.
Martynas Nagevičius: čia reikia suprasti, kad mes tikrai gana smarkiai rizikuojam tokį įstatymą priimdami, nes gali taip atsitikti, kad tam mažmeniniam pardavėjui, kuris pardavinėja galutiniam vartotojui dyzeliną, teks pirkti iš „Orlen“ brangiau, negu jis gali parduoti, nes lubos bus žemesnės, negu jisai nusiperka didmenine kaina.
Tai tokiu atveju, na, turbūt logiška yra, kad jis tiesiog nepardavinės. Nes kiekvienas parduodamas litras jam ne tai, kad mažą pliusą deda, jam minusą daro, jis didina savo nuostolius.
Tai mes tada galim susidurti su situacija, kad, kaip ir degalų yra, naftos yra, o dyzelino degalinėse nėra dėl blogo reguliavimo.
Aš manau, kad šiaip pati rinka, konkurencija pakankamai gerai, sureguliuoja. Kodėl dyzelio kainos yra didelės tokios? Dėl to, kad paklausa yra didelė. Tai kol ta paklausa nesumažės, tol ir bus didelės degalų kainos.
Didėjant dyzelio kainai, darosi brangu važiuoti su dyzeliu ir tada verslas bei žmonės galvoja, ką čia daryti – galbūt mažiau važiuoti, gal pirkti mažiau degalų vartojantį automobilį, galbūt elektromobilį, gal viešu transportu daugiau naudotis, gal vežti prekes ne dyzelinu varomu sunkvežimiu, o biometanu varomu sunkvežimiu.
Tada atsiranda signalas ir po kurio laiko paklausa pradeda mažėti ir kainos vėl sureguliuoja. Taip veikia rinkos pasiūlos paklausos dėsniai, kurie tikrai yra efektyvus.
Ir degalų niekada nepritrūks, jie tik kartais būna labai brangūs. Kai pradedam kištis į sureguliavimą, atsiranda visokie tokie pavojai dirbtinių deficitų, kur kaip buvo ten devyniasdešimtaisiais metais, kai tiesiog nėra degalų.
Tai čia reikėtų labai atidžiai konsultuotis su specialistais, kurie žino, kaip veikia, degalų prekybos visa rinka.
Kalbant apie tą „Windfall tax“, dabar penkios Europos Sąjungos šalys kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamos įvesti bendrą viršpelnio mokestį.
Iš tikro dabar po karo pradžios Irane gavosi taip, kad dyzelinas pabrango žymiai labiau negu kad nafta. Ir visos naftos gavybos kompanijos visame pasaulyje uždirba dabar milžiniškus pelnus šiuo metu. Ir yra, ką iš jų atimti.
Bet jeigu tu pradedi tai daryti vienoje Europos Sąjungos šalyje, tai tada nebeapsimoka toje šalyje pardavinėti degalų. Tu viską veži į kitas šalis.
Čia reikalingas bendras visos Europos Sąjungos susitarimas. Tai čia vėlgi nerekomenduočiau lietuviškos kažkokios labai intervencijos, nes vėlgi gali būti taip, kad paskatinsim tą patį mūsų gamintoją „Orlen“ gaminti degalus ir juos vežti ten, kur juos perka už didesnę kainą, o ne Lietuvoje.
Tai čia vėlgi reikia labai atsargiai žiūrėti – devynis kartus pamatuoti prieš pjaunant.
Skeptiškai sureagavo ir finansų minsitras
Tuo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad šią priemonę būtų galima svarstyti, tačiau dėl galimų rizikų reikėtų tinkamai įvertinti kitų valstybių patirtį.
„Labai sunku šnekėti apie tokias ganėtinai originalias priemones, kur kišasi tiesiogiai į rinkos veikimo mechanizmus. Jos, aišku, turi daug rizikų, bet matome, kelios šalys (jas – ELTA) taiko. Svarstytina, tikrai svarstytina, bet turi visi suprasti, kad pagrindinis kainų didėjimo veiksnys yra vis dėlto pasaulinė naftos kaina ir dyzelino trūkumas pasaulinėse rinkose“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.
„Reikia tikrai gerai įsivertinti kitų šalių patirtį, kurios ją naudoja, kad nenutiktų taip, kaip jau nutiko kai kuriose šalyse – priėmus labai originalius sprendimus, kišantis į rinką, tiesiog padidinama verslui rizika ir ta rizika automatiškai (didina kainą – ELTA)“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seime po pateikimo pritarta Vyriausybės bei šalies vadovo iniciatyvoms, kuriomis siekiama suvaldyti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose besitęsiantį degalų kainų augimą. Jos bus svarstomos skubos tvarka, svarstymui į planerinę salę galėtų grįžti dar šią savaitę.
Vyriausybės siūlo laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Taip galutinė kuro kaina gyventojams mažėtų apie 6 centais už litrą (su PVM).
Pritarus parlamente, akcizai porai mėnesių būtų mažinami tiek, kad valstybės biudžeto netekimai būtų kompensuojami dėl išaugusių degalų kainų padidėjusiomis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukomis – šis naujas mechanizmas suderintas su Europos Komisija (EK).
Tuo metu prezidentas G. Nausėda Seimui siūlo įtvirtinti mechanizmą, kuriuo kasdien būtų nustatomos didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad sumažintų akcizų naudą pajustų galutinis vartotojas.
Anot prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, Prezidentūros ir Vyriausybės projektai vienas kitą papildo.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Siekdama sumažinti kainų poveikį, valstybė jau ėmėsi skirtingų priemonių – į rinką išleista dalis kuro rezervo, planuojama keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.
Taip pat numatoma siūlyti naujus kuro kainų stebėjimo įrankius gyventojams, iki vasaros perpus mažinamos traukinių bilietų kainos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
