Darbo departamentas penktadienį pranešė, kad kovo mėnesį vartotojų kainos, palyginti su praėjusiais metais, pakilo 3,3 proc., o tai yra žymiai daugiau nei vasario mėnesio (2,4 proc.). Per kovo mėnesį kainos pakilo 0,9 proc., o tai yra didžiausias toks augimas per beveik ketverius metus.
Benzino kainos infliaciją JAV kovą pakėlė į aukščiausią lygį per ketverius metus
Bazinė infliacija (neįskaitant nepastovių maisto ir energijos kainų) kovo mėnesį, palyginti su praėjusiais metais, pakilo paspartėjo iki 2,6 proc. nuo 2,5 proc. vasarį.
Dėl Irano karo kilęs benzino kainų šokas pakeitė infliacijos trajektoriją nuo lėto, laipsniško mažėjimo prie staigaus augimo, judant dar toliau nuo FED nustatyto 2 proc. tikslo. Dėl to centrinis bankas beveik neabejotinai atidės bet kokį palūkanų normų mažinimą keletui mėnesių. Degalų kainos taip pat yra labai matoma išlaidų dalis, turinti didžiulį poveikį vartotojų pasitikėjimui ir politinėms nuotaikoms.
Kovo mėnesį benzino kainos šoktelėjo apie 20 proc., o tai mažina vartotojų galimybes išleisti pinigus kitoms prekėms ir paslaugoms, todėl taip pat gali lėtėti ekonomikos augimas. Ketvirtadienį vidutinė benzino kaina visoje šalyje siekė 4,17 dolerio už galoną – 69 centais daugiau nei prieš mėnesį.
Svarbiausias klausimas vartotojams ir ekonomikai yra tai, ar naftos ir dujų kainų šuolis sukels ilgalaikį, platesnį infliacijos šoką, panašų į tą, kuris įvyko po 2021-2022 m. pandemijos. 2022 m. birželį infliacija pasiekė aukščiausią lygį – 9,1 proc., nes COVID-19 sutrikdė tiekimo grandines, o kelios skatinimo priemonių bangos padidino vartotojų paklausą. Anuomet sparčiai šoktelėjo maisto produktų, baldų, restoranų paslaugų ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainos.
Šįkart, pasak ekonomistų, padėtis darbo rinkoje ir kalbant apie vartotojų išlaidas yra prastesnė. Be to, valdžia nesiima priemonių paklausai skatinti. Nedarbo lygis yra žemas – 4,3 proc., tačiau įmonės nesiveržia įdarbinti naujų darbuotojų taip aktyviai, kaip tai darė, kai ekonomika atsigavo po pandemijos, kai darbdaviai kėlė atlyginimus, kad pritrauktų ir išlaikytų darbuotojus.
Spartus darbo užmokesčio didėjimas ir tvirtas pajamų augimas padėjo vartotojams susidoroti su aukštesnėmis kainomis, kilusiomis dėl pandemijos sukeltų tiekimo grandinių sutrikimų, ir paskatino paklausos šuolius, dėl kurių daugelis įmonių dar labiau padidino kainas.
„Būtent čia ir yra esminis skirtumas. Mes nematome net panašaus paklausos augimo, – sakė UBS ekonomistas Alanas Detmeisteris ir pridūrė, kad 2021 ir 2022 m. pajamų augimas „buvo tikrai labai spartus. Dabar to nematome“.
Pasak jo, geresnis palyginimas tikriausiai būtų su 1990-1991 m., kai dėl Irako invazijos į Kuveitą išaugusios naftos ir dujų kainos prisidėjo prie recesijos, bet nesukėlė infliacijos šuolio, iš dalies dėl silpnesnių vartotojų išlaidų.
