Populiarėja prekyba senomis knygomis

Ne­nau­jų kny­gų pre­kei­viai tu­ri sa­vas vers­lo tai­syk­les, par­da­vi­mo bū­dus ir gar­bės ko­dek­są. Nors Šiau­liams to­li iki Pa­ry­žiaus bu­ki­nis­tų tra­di­ci­jų, o knyg­ne­šių ga­dy­nė se­niai bai­gė­si, vis dėl­to nau­do­tos kny­gos ga­li nu­gy­ven­ti ant­rą, o gal ir tre­čią gy­ve­ni­mą.

Ruo­šė­si mir­ti – su­kū­rė vers­lą

Vie­šė­ję Pa­ry­žiu­je pa­me­na pa­lei Se­nos upę iš­si­ri­kia­vu­sias bu­ki­nis­tų „skry­nias“. Kiek­vie­ną die­ną jie atei­na, at­si­ra­ki­na jas. Vie­nas dang­tis tam­pa pa­sto­ge nuo sau­lės ir lie­taus, o ki­tas – sta­le­liu kny­goms ir įvai­riems pran­cū­ziš­kiems su­ve­ny­rams ar nie­ku­čiams iš­ri­kiuo­ti. Bu­ki­nis­tų šia­me pau­py­je – šim­tai.

77-erių Da­nu­tė Paš­vies­tie­nė – ko­ne vie­nin­te­lė tik­ra bu­ki­nis­tė Šiau­liuo­se. Ji 18 me­tų pre­kiau­ja ne­nau­jo­mis kny­go­mis. Pla­ti­no ir nau­jas kny­gas, ta­čiau da­bar jos „apy­var­to­je“ tik per pa­sta­ruo­sius me­tus su­kaup­tos kny­gos. „Tu­riu dar vi­są sunk­ve­ži­mį“, – sa­ko mo­te­ris.

Bu­ki­nis­tės vers­las pra­si­dė­jo jai išė­jus į pen­si­ją. „Ruo­šiau­si mirt. Nusp­ren­džiau par­duo­ti vi­sas sa­vo kny­gas. Vė­liau at­si­ra­do žmo­gus, ku­ris pa­siū­lė pla­tin­ti ir nau­jų kny­gų. Taip ir pra­si­dė­jo“, – pa­sa­ko­ja Da­nu­tė Paš­vies­tie­nė.

Mo­te­ris su­pirk­da­vo kny­gas iš ki­tų. Gau­da­vo jų iš įvai­rių įstai­gų. Net ir da­bar jai kny­gų daug kas do­va­no­ja. Šias kny­gas par­duo­da už sim­bo­li­nę vie­no li­to kai­ną ar­ba do­va­no­ja prie jau pirk­tos kny­gos.

Tiks­las su­tei­kia jė­gų

D. Paš­vies­tie­nė sa­ko dir­ban­ti tik dėl anū­kų. No­ri juos ant ko­jų pa­sta­ty­ti. Džiau­gia­si, kad vie­nas jau uni­ver­si­te­tą bai­gė – bus dės­ty­to­jas. Ta­čiau mo­te­riai dar yra rū­pes­čių su jau­nes­niais anū­kais, o duk­ra pa­ra­ly­žiuo­ta. „Dir­bu, mo­ku už bu­tus, per­ku mais­tą. Ne­ga­liu ran­kų nu­leis­ti“, – sa­ko bu­ki­nis­tė.

Už pre­ky­bos vie­tą Sa­vi­val­dy­bei mo­ka 130 li­tų per mė­ne­sį. Va­sa­rą pre­ky­ba ge­ro­kai su­ma­žė­ja. Par­duo­da vie­ną ki­tą kny­gą. Ant ko­ne kiek­vie­nos ji yra už­ra­šiu­si 10 li­tų kai­ną, ta­čiau dėl kiek­vie­nos pir­kė­jas ta­ria­si. Bū­na, kad ver­tin­gą kny­gą par­duo­da ir už 3 ar 5 li­tus.

„Ga­li­ma sa­ky­ti, kad da­bar pre­kiau­ju tam, kad at­si­kra­ty­čiau kny­gų. Ne­ma­nau, kad jas vi­sas su­ge­bė­siu par­duo­ti, – sa­ko D. Paš­vies­tie­nė. – Jau­čiuo­si jau­na, nes tu­riu tiks­lą – pa­si­rū­pin­ti anū­kais. Gy­ve­ni­mas nie­ka­da ne­bu­vo leng­vas, to­dėl ne­de­juo­ju ir da­bar. Ma­mos ne­te­kau bū­da­ma vos še­še­rių – ją spro­gu­si mi­na pa­kė­lė į dan­gų. Ma­ne iš­trė­mė į Si­bi­rą. Nuo pen­kio­li­kos dir­bau vi­rė­ja.“

Do­va­no­tos kny­gos ne­par­duo­da­mos

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­tis „Ži­bu­rio“ kny­gy­nas po­rą len­ty­nų taip pat ski­ria nenaujoms kny­goms. Daž­niau­siai at­ne­ša par­duo­ti žmo­nės. Jei kny­ga apy­nau­jė, jos kai­na sie­kia apie pu­sę nau­jos kny­gos kai­nos. Pa­vyz­džiui, pui­kiai iš­lai­ky­tas sto­ras gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros ro­ma­nas kai­nuo­ja 18 li­tų, nors to­kio nau­jo kai­na – 39 li­tai. Šiek tiek ap­si­try­nu­sios par­duo­da­mos už 5–10 li­tų.

Kny­gas at­ne­šę žmo­nės dėl kai­nos ta­ria­si su kny­gy­no dar­buo­to­jais. Žmo­gus nu­ro­do sa­vo pa­gei­dau­ja­mą gau­ti su­mą. Kar­tais yra nu­per­ka­ma ir bran­giai įkai­no­ta kny­ga. O kar­tais ir už po­rą li­tų nie­kas jos ne­per­ka.

Kny­gy­no ve­dė­ja Eri­ka Dar­gie­nė tei­gia, kad di­de­lis vers­las šio­je len­ty­no­je ne­si­su­ka, nors ka­dai­se mies­te prie „Sau­lės“ ki­no teat­ro bu­vo dė­vė­tų kny­gų kny­gy­nas.

Da­bar tie­siog kai ku­rie žmo­nės no­ri at­lais­vin­ti sa­vo len­ty­nas ar­ba iš­vyks­ta. Kny­gos „Ži­bu­rio“ len­ty­no­je lai­ko­mos tris mė­ne­sius. Po to už par­duo­tas kny­gas su žmo­gu­mi at­si­skai­to­ma. Kny­gy­nui lie­ka 30 pro­cen­tų ant­kai­nis. Ne­par­duo­tas kny­gas žmo­gus tu­ri at­siim­ti.

Kar­tais žmo­nės pa­do­va­no­ja kny­gas ar­ba ne­par­duo­tų ne­pa­sii­ma. „Mes jas pa­do­va­no­ja­me įvai­rioms įstai­goms. Daž­niau­siai – li­go­ni­nės bib­lio­te­kai“, – sa­ko ve­dė­ja.

E. Dar­gie­nė pa­mi­nė­jo, kad dė­vė­tas kny­gas daž­nai per­ka į poil­si­nes ke­lio­nes iš­vyks­tan­tys žmo­nės.

In­ter­ne­to bu­ki­nis­tai

Pre­ky­ba perskaitytomis kny­go­mis uo­liai vyks­ta ir in­ter­ne­te. Skel­bi­mų pil­na įvai­riuo­se tink­la­la­piuo­se, yra ir tam skir­tų in­ter­ne­ti­nių sve­tai­nių. Šios vir­tua­lios bib­lio­te­kos ga­na gau­sios. Vie­na jų tu­ri per 30 tūks­tan­čių kny­gų.

Sve­tai­nė­se žmo­nės ga­li pa­ma­ty­ti nu­fo­tog­ra­fuo­tą kny­gos vir­še­lį, trum­pą ap­ra­šy­mą. Daž­nai bū­na pa­mi­nė­ta kny­gos būk­lė: idea­li, la­bai ge­ra, ap­trin­ta. Kai­nos nė­ra di­des­nės nei pas bu­ki­nis­tus ar kny­gy­ne.

Pa­si­rin­ki­mas pla­tus – nuo so­cia­lis­ti­nio rea­liz­mo iki nau­jau­sių, vos vie­ną kar­tą per­skai­ty­tų kny­gų. Kai­na pra­si­de­da nuo ke­tu­rių li­tų. Pa­vyz­džiui, už tiek ga­li­ma nu­si­pirk­ti Ni­ko­la­jaus Ost­rovs­kio kny­gą „Kaip grū­di­no­si plie­nas“. Vis dar po­pu­lia­ri „Lie­tu­viš­ko­ji ta­ry­bi­nė en­cik­lo­pe­di­ja“, par­duo­da­ma už 35 li­tus.

Rė­jaus Bred­be­rio kny­gos daž­nai per­ko­pia 10 li­tų kai­ną. Už tiek ga­li­ma įsi­gy­ti ir idea­lios būk­lės Paue­lo Coe­lo be­stse­le­rį „Al­che­mi­kas“. Se­ri­ja „Drą­sių­jų ke­liai“ tokių kny­gų rin­ko­je – po 5 li­tus. Kny­gų, ku­rios nau­jos ver­ti­na­mos po 50–60 li­tų, in­ter­ne­te ga­li­ma ras­ti po 20–25 li­tus.

Alvydas JANUŠEVIČIUS