O po „Teltonikos“ skandalo prabyla vis daugiau įmonių, kurios susidūrė su didžiulėmis kliūtimis, norėdamos plėtoti savo verslus.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Reaguodamas į Lietuvą sudrebinusį „Teltonikos“ skandalą, jos vadovui pareiškus, kad dėl biurokratijos ir ministerijų atsainumo stabdo pusketvirto milijardo eurų investicijas į technologijų parką Vilniuje, prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, jog nueinanti Vyriausybė buvo „linkusi į asmeniškumus“.
„Gal šitas „Teltonikos“ atvejis pažadins ir supurtys tą mūsų valdžios institucijų pelkę“, – sakė G. Nausėda.
Apie asmeniškumų vaidmenį šioje istorijoje prezidentas prakalbo ne veltui.
Nausėda ne kartą „Teltoniką“ vadino išskirtiniu investicijų regione pavyzdžiu, kuris Lietuvai kuria didžiulę ekonominę vertę. Dar pernai metų rugsėji Nausėda apsilankė įmonės technologijų centre Molėtuose. Tuomet su „Teltonikos“ vadovu Arvydu Paukščiu prezidentas susitiko aptarti investicinę aplinką bei tolesnius įmonės planus.
„Kuo daugiau tokių žmonių Lietuvoje turėsime, tuo greičiau Lietuva judės į priekį ta prasme, kad kurs inovatyvią ekonomiką, o jos mums labiausiai reikia“, – teigė G. Nausėda.
Nausėda: „Demokratijos Lietuvoje bus dar trupinėliu mažiau“
Per šių metų prezidento rinkimus, A. Paukštys parėmė G. Nausėdos kandidatūrą, paaukojęs jam 18 tūkst. eurų. Nausėda galiausiai laimėjo antrame rinkimų ture prieš konservatorę Ingridą Šimonytę.
A. Paukštys pareiškė, kad projekto raida pradėjo strigti būtent po to.
„Kalbėdamas apie ankstesnę Vyriausybę, aš galiu pasakyt, kad aš asmeniškumus jaučiu visus ketverius metus, visokiausiomis progomis ir visokiausiomis aplinkybėmis“, – sakė G. Nausėda.
Esą nepriklausomai nuo to, ar ministerijos ir joms pavaldžios įmonės šitaip atsainiai dirbo dėl nekompetencijų, ar vis tik norėdamos kerštauti, šis skandalas jau pridarė Lietuvai nepamatuojamos žalos.
„Verslininkai, kurie dabar mato, kas atsitiko, parėmus nepriklausomą kandidatą, ateityje turbūt 9 kartus pamatuos prieš darydami sprendimą, ar verta jiems įsitraukti į panašias istorijas, kokia dabar atsitiko su „Teltonika“, ir tai veda prie to, kad demokratijos Lietuvoje bus dar trupinėliu mažiau“, – tikino prezidentas.
Prakalbo ir kitos įmonės
Po „Teltonikos“ skandalo vis daugiau įmonių viešai ėmė kalbėti apie biurokratinius trikdžius. Apie stringančias statybas prakalbo ir elektromobilių įkrovimo stotelių vystymo bendrovė „Ignitis“.
„Vienas iš įrengimo proceso etapų – susiderinimas su „Via Lietuva“. Ir kai norime gauti leidimą įrengti jau išasfaltuotoje įrengtoje parkavimo aikštelėje įkrovimo stotelę, gauname neigiamą atsakymą. Pasiūlymas – statykite už pastatų, miške, labai toli“, – pasakojo „Ignitis“ atstovas Eimantas Balta.
O „Via Lietuva“ teisinasi, esą nesilaikydami teisės aktų jie pridarytų problemų sau ir neva valdžios pareiga yra keisti įstatymus, o įmonei – juos vykdyt.
„Nebuvo sudaryti inžineriniai koridoriai prie valstybinės reikšmės kelių <...> matome galimybę visiems be išimties pasinaudoti šita infrastruktūra, tačiau santykius tame reikia sureguliuoti, kad valstybė neturėtų mokėti už inžinerinių tinklų iškėlimą, o reguliuotų ir tvarkytų tik savo kelius“, – teigė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Vardina, ką darytų kitaip
O štai buvęs premjeras Algirdas Butkevičius aiškina, kad problemą reikėtų spręsti kitaip. Jis primena, kad vadovavęs socdemų Vyriausybei 2012–2016 metais tada taip pat turėjo bėdų dėl biurokratinių teisinių reguliavimų Lietuvoje statant suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.
„Šita situacija buvo sutvarkyta taip, kad buvo pripažintas valstybinės reikšmės statusas tam objektui ir tada skundai nėra nagrinėjami“, – sako A. Butkevičius.
Paskirtas premjeras Gintautas Paluckas žada biurokratinį aparatą ardyti, sukurdamas naująjį institucinį dalinį.
„Prie Vyriausybės bus įsteigta nuolat veikianti komisija, kuri užsiiminės debiurokratizacija ir perteklinio reguliavimo pjaustymu“, – teigia G. Paluckas.
Esą komisija bus formuojama iš visuomenės ir Vyriausybės institucijų atstovų.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
