Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigaliosianti nauja ES direktyva iš esmės pakeis prekių įsigijimo lizingu tvarką. Telefonus, planšetes ar kitą įrangą išsimokėtinai įsigyjantys gyventojai susidurs su griežtesniais kreditingumo vertinimais ir papildomais reikalavimais.
Nors pokyčiai yra skirti apsaugoti vartotojus nuo neatsakingo skolinimosi, telekomunikacijų bendrovės neslepia, kad jie gali apsunkinti įrenginių įsigijimą ir labiausiai palies mažiausiai uždirbančius gyventojus.
Taigi, ko galima tikėtis įsigaliojus šiems pakeitimams?
Siekia apsaugoti vartotojus
Finansų ministerija atkreipė dėmesį, kad naujoji direktyva išplečia vartojimo kredito reguliavimą ir sustiprina vartotojų apsaugą.
Be to, anot jos, tai nebus visiškai nauja praktika Lietuvoje, nes dar 2016 m. skolinimosi srityje buvo atlikti pakeitimai, kurių dalis atitinka naujos direktyvos nuostatas.
„Lietuvoje dar 2016 m., siekiant užtikrinti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi, buvo pakeistas vartojimo kredito teisinis reguliavimas – nustatyta vartojimo kredito reklamos kontrolė, įtvirtintas atsakingo skolinimo principas, nustatyta pareiga kredito davėjams privalomai tikrinti vartotojų kreditingumą duomenų bazėse, įvesti palūkanų normos ribojimai ir kitos priemonės“, – komentavo ministerija.
Ji pabrėžė, kad siūlomais pokyčiais siekiama apsaugoti vartotojus nuo per didelio įsiskolinimo, skatinti atsakingą vartojimą, tvaresnį finansų planavimą, užtikrinti, kad vartotojai priimtų labiau apgalvotus sprendimus dėl pirkinių ir išvengti situacijų, kai įsigyjamos prekės ar paslaugos viršija realias asmens finansines galimybes.
Kokie pokyčiai lauks įsigyjant lizingu?
Finansų ministerija įvardijo pagrindinius vartotojams aktualius reguliavimo pakeitimus, kurie bus perkelti į nacionalinę teisę.
Pirmiausia, net jei kreditas teikiamas be palūkanų ir kitų mokesčių arba yra trumpalaikis, kredito davėjai privalės įvertinti vartotojo kreditingumą ir pateikti aiškią standartizuotą informaciją prieš sudarant vartojimo kredito sutartį.
Automatizuoto kreditingumo vertinimo atveju vartotojas turės teisę gauti atlikto vertinimo ir gauto rezultato paaiškinimą bei prašyti žmogaus peržiūros.
Taip pat prieš sudarant sutartį vartotojui turės būti pateikta išsami, vienodu ES standartu parengta ikisutartinė informacija, kuri leis lengvai palyginti skirtingus pasiūlymus. Tai padės žmonėms apžvelgti pasiūlymus ir išsirinkti geriausią variantą.
„Pateikiama informacija bus pritaikyta prie įvairių skaitmeninių įrenginių techninių galimybių. Vartojimo kredito reklamose turės būti nurodytos pagrindinės vartojimo kredito suteikimo sąlygos ir bendra vartojimo kredito kaina, įskaitant visas vartotojui taikomas išlaidas“, – nurodė ministerija.
Be to, tvirtinamas ir draudimas suteikti vartojimo kreditą ar padidinti kredito limitą be vartotojo aiškaus sutikimo. Taip pat nustatoma, kad kredito davėjas negalės vartotojui siūlyti vartojimo kredito ir kitų finansinių produktų ar paslaugų išimtinai kartu – vartotojas turės galimybę juos įsigyti atskirai.
Šiuo metu galiojanti tvarka rėmėsi direktyva, pagal kurią buvo numatyta išimtis: jei vartojimo kreditas buvo suteikiamas be palūkanų ir kitų mokesčių arba trumpesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, kredito davėjas neprivalėjo vertinti vartotojo kreditingumo ar pateikti visos informacijos.
Šia išimtimi plačiai naudojosi įmonės, kurios siūlė telefonus, kompiuterius ar kitą įrangą išsimokėtinai tiesiogiai – be trečiosios šalies kredito teikėjo ir be kreditingumo vertinimo.
Tačiau nauja direktyva šią išimtį panaikino. Tai reiškia, kad ateityje visais atvejais bus privaloma įvertinti vartotojo kreditingumą ir pateikti aiškią informaciją, net jei kreditas suteikiamas be palūkanų ar trumpam laikui.
Bus sudėtingiau įsigyti įrangą
„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas atkreipė dėmesį, kad naujoji ES direktyva įneš pokyčių ir Lietuvoje, pirmiausia – klientams taps sunkiau įsigyti norimą įrangą.
Anot jo, šie pokyčiai labiausiai palies klientus iš žemiausių pajamų grupių.
„Direktyva numato, kad žmogaus ar namų ūkio mėnesio finansiniai įsipareigojimai negalės viršyti 40 proc. jų mėnesio pajamų. Tas labiausiai palies klientus iš žemiausių pajamų grupių.
Šiems žmonėms greičiausiai teks rinktis arba kiek pigesnius, senesnės kartos įrenginius, arba vietoje įsigijimo rinktis įrenginių nuomą“, – dalijosi „Bitė Lietuva“ atstovas.
Tuo metu „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis paantrino, kad dėl to keisis telefonų, kompiuterių bei kitos įrangos, skirtos naudotis ryšio paslaugomis, įsigijimo sąlygos.
„Šiuo metu operatoriai klientams įrangą siūlė išsimokėtinai be pabrangimo, tačiau nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigaliosianti prievolė taikyti griežtesnius kreditingumo vertinimus bent daliai vartotojų reikš, kad įrangos įsigijimo sąlygos gali tapti sudėtingesnės, o daliai žmonių – ir brangesnės“, – nurodė jis.
Anot „Bitė Lietuva“ atstovo, taip pat keisis ir išsimokėjimo struktūra, t. y. daugiau klientų turės sumokėti gana reikšmingą pradinę įmoką ar pirkti prekes sumokėdami visą sumą iš karto.
Daliai žmonių – nekokios naujienos
A. Stasiulaitis pasidalijo, kad bendrovėje „Telia“ absoliučiai didžioji dalis įrangos iki šiol buvo įsigyjama išsimokėtinai (ypač – telefonai, kiek mažiau – kita įranga: televizoriai, planšetės).
Kokios bus lizingo sąlygos po to, pasakyti atstovas kol kas negali, nes tai priklausys nuo kreditą teikiančių įmonių sąlygų, klientų kreditingumo ir kitų makroekonominių veiksnių.
Tačiau, anot jo, „Telia“ naują reguliavimą vertina atsakingai ir ieško sprendimų, kaip sumažinti galimą neigiamą poveikį. Šiuo metu bendrovė analizuoja kitų šalių patirtis ir vertina galimus verslo modelius, kurie padėtų užtikrinti, kad kuo daugiau klientų galėtų atsinaujinti ryšio paslaugoms būtinas technologijas.
Visgi, kaip pastebėjo J. Špakauskas, šie pokyčiai, bet kokiu atveju gali keisti išmanių įrenginių rinkos struktūrą, t. y. bus parduodama mažiau brangesnių įrenginių, daugiau – pigesnių. Taip yra todėl, kad, nors pati direktyva įrenginių kainoms įtakos neturės, jos įsigijimo sąlygos – lizingas – gali brangti.
„Tai gali sukurti tokį efektą, kad žmonės naudos įrenginius, kurie yra mažiau saugūs, prastesnių techninių parametrų, kas trukdytų pasiekti ir geresnę ryšio kokybę.
Taip pat, tikėtina, pagyvės antrinė rinka, kuri paprastai siejama su žemesne kokybe bei padidėjusia apgavysčių rizika“, – pabrėžė „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas.
Pasak jo, svarbu atkreipti dėmesį, kad išmanusis telefonas šiandien pakeičia daugelį įrenginių, o pirmiausia pakeičia asmeninį kompiuterį.
Tai nėra tiesiog nepigi prekė, be kurios galima apsieiti, kaip brangus išmanus televizorius ar robotas siurblys. Tad faktas, kad daliai žmonių taps sunkiau įsigyti tokį įrenginį, nėra pozityvus pokytis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
