• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Grynieji dar neišnyksta, bet jų reikšmė sparčiai mažėja. Visoje Euro zonoje vis daugiau žmonių atsiskaito kortelėmis, išmaniaisiais telefonais ar programėlėmis, o fiziniai pinigai kasdieniame gyvenime naudojami vis mažiau. Kokia ateitis jų laukia, kai išmanūs mokėjimo būdai tampa įprasta kasdienybės dalimi?

Grynieji dar neišnyksta, bet jų reikšmė sparčiai mažėja. Visoje Euro zonoje vis daugiau žmonių atsiskaito kortelėmis, išmaniaisiais telefonais ar programėlėmis, o fiziniai pinigai kasdieniame gyvenime naudojami vis mažiau. Kokia ateitis jų laukia, kai išmanūs mokėjimo būdai tampa įprasta kasdienybės dalimi?

REKLAMA

Europos Centrinis Bankas (ECB) susiduria su rimtu klausimu: kaip išlaikyti eurų – t. y. ECB leidžiamų pinigų – vaidmenį pasaulyje, kuriame grynieji nyksta?

Jų atsakymas – skaitmeninis euras. Tai ECB kuriama skaitmeninė valiuta, kuri veiktų kaip grynieji, tik skaitmenine forma.

REKLAMA
REKLAMA

Anot ECB, skaitmeninis euras padėtų išsaugoti grynųjų pinigų vaidmenį skaitmeniniame amžiuje – užtikrinti saugius, įtraukiančius mokėjimus.

REKLAMA

Nors jis netaps dolerio konkurentu, tačiau gali sustiprinti Europos finansinę autonomiją.

„Pagrindinė priežastis, dėl kurios leidžiamas skaitmeninis euras, yra grynųjų pinigų privalumų išsaugojimas skaitmeniniame amžiuje.

Norėdami tai padaryti, turime papildyti fizinę grynųjų pinigų formą skaitmenine grynųjų pinigų forma“, – 2023 m. liepą savo kalboje sakė ECB valdybos narys Piero Cipollone.

REKLAMA
REKLAMA

Kuo skaitmeninis euras skiriasi nuo fizinio?

Grynieji pinigai yra patogūs ir visur priimami. Norint jais naudotis, nereikia turėti banko sąskaitos, nėra jokių paslėptų mokesčių, o, kur išleidžiami pinigai, dažniausiai žino tik pats jų savininkas. 

Tuo metu dauguma šiandieninių skaitmeninių mokėjimų vyksta per privačias bendroves. Kortelėmis naudotis yra patogu, tačiau kiekvienas atsiskaitymas keliauja per privačius tinklus, kurie renka duomenis, taiko mokesčius prekybininkams ir pirkėjams. Be to, daug tokių paslaugų teikėjų Europoje priklauso ne Europos, o Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ar kitoms užsienio įmonėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būtent todėl, pasak ECB, yra reikalingas skaitmeninis euras, kuris būtų kaip grynieji, tik skaitmenine forma. Jis užtikrintų privatumą, būtų nemokamas, visur priimamas ir priklausytų ne privačioms kompanijoms, o visiems europiečiams.

Kam reikalinga tokia pinigų forma?

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, ECB to ėmėsi, nes tokius projektus vysto daugelis pasaulio centrinių bankų ir ECB nenori atsilikti.

REKLAMA

„Taip pat veikia noras neužleisti vietos „stablecoins“ (kriptovaliutos rūšis – aut. past.), ką, beje, padarė JAV – jie neseniai nusprendė politiškai nebetęsti skaitmeninio JAV dolerio projekto, o palikti privačiai rinkai vystytis per „stablecoins“.

Yra ir strateginis motyvas sumažinti JAV įtaką euro zonos atsiskaitymų rinkoje, kur dominuoja JAV bendrovės (pvz. „Visa“ ar „Mastercard“). Be to, ECB nori didinti konkurenciją privačioms mokėjimų organizacijoms, suteikti dar daugiau pasitikėjimo gyventojams euru, nes šie skaitmeniniai eurai būtų centrinio banko, o ne komercinių bankų pinigai“, – nurodė ekonomistas.

REKLAMA

Anot P. Cipollone, skaitmeninis euras reikalingas tam, kad ECB neprarastų vaidmens kasdieniniuose žmonių atsiskaitymuose, nes grynaisiais naudojasi vis mažiau žmonių.

2019–2024 m. grynųjų pinigų dalis atsiskaitymuose Euro zonoje smarkiai sumažėjo: pagal operacijų skaičių – nuo 68 proc. iki 40 proc., o pagal vertę – nuo 40 proc. iki vos 24 proc.

„Negalėjimas naudoti grynųjų internete ar skaitmeniniuose atsiskaitymuose pardavimo vietose atima iš mūsų tam tikras atsiskaitymo galimybes. Tai mažina atsparumą, konkurenciją, suverenitetą ir, galiausiai, vartotojų laisvę rinktis, kaip mokėti“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar svarbesnė grėsmė yra susijusi su pinigų suverenitetu. Kai daugėja skaitmeninių mokėjimų, o grynieji nyksta, vis daugiau Europos finansinės infrastruktūros kontroliuoja privačios bendrovės ar tokios užsienio platformos, kaip „Visa“ ar „Mastercard“.

Suverenius pinigus leidžia tik centrinis bankas – jie nepriklauso nuo jokių privačių įstaigų.

REKLAMA

Be skaitmeninės atsiskaitymo galimybės, ECB taip pat bijo prarasti kontrolę, kaip pinigai cirkuliuoja ekonomikoje.

Skaitmeninis euras užtikrintų, kad ECB pinigai išliktų svarbūs ne tik teoriškai, bet ir kasdien – perkant internete, atsiskaitant draugui ar apsiperkant parduotuvėje.

ECB siūlymus įvertinusi „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atskleidė, kad pati idėja turėti greitą, vieningą, sklandžiai veikiančią skaitmeninių atsiskaitymų ekosistemą yra tikrai prasminga, tačiau verta gilios analizės ir diskusijos.

REKLAMA

„Kol kas skaitmeninio euro idėja gryninasi, keliauja per rinkos, teisinės, techninės analizės ir kitokius pasirengimo etapus, todėl anksti dar vertinti veiksmingumą, nes paprastai būtent priemonės patogumas, greitis, saugumas, stabilumas ir vartotojo patirtis yra naudingumą ir populiarumą apsprendžiančios detalės.

Be to, tai, kokiais sparčiais tempais vystosi ir progresuoja skaitmeninių atsiskaitymų rinka, skaitmeniniam eurui kelia kokybės, saugumo ir greičio kartelę“, – komentavo specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip veiktų skaitmeninis euras?

Pagal ECB projektą, žmonės galėtų naudotis skaitmeniniu euru per specialią skaitmeninę piniginę, kurią suteiktų bankas arba kita įgaliota institucija.

Atsiskaitymai įvyktų akimirksniu, būtų nemokami ir prieinami tiek internetu, tiek be jo – tokie pat paprasti, kaip kortelės prilietimas, net jei nėra interneto ryšio.

Lėšas į piniginę būtų galima įkelti iš banko sąskaitos arba grynaisiais. Tiesa, būtų taikomi tam tikri lėšų perkėlimo limitai, kad žmonės masiškai neperkeltų pinigų iš bankų indėlių. Svarbiausia tai, kad skaitmeninis euras saugotų privatumą – ECB negalėtų sekti nei pirkinių, nei asmens duomenų.

REKLAMA

Visgi T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais skaitmeninio euro naudojimas būtų ribojamas.

„Tik reikia priminti, kad skaitmeninių eurų turėjimas sąskaitoje bus ribojamas ir viršijus tam tikrą sumą eurais virs standartiniu likučiu banko sąskaitoje. Už skaitmeninius eurus palūkanos neturėtų būti mokamos“, – nurodė specialistas.

I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad tokia inovacija būtų tarsi skaitmeninis grynųjų atitikmuo, todėl tikėtina, kad kurį laiką ja naudotųsi labiau technologiškai išprusę gyventojai, kurie ir taip naudojasi elektroniniais atsiskaitymo būdais.

REKLAMA

Visgi ekonomistė pabrėžia, kad tokių technologijų atsiradimas neturėtų gąsdinti ir mažiau technologiškai išprususių gyventojų, nes skaitmeninio euro atsiradimu ir siekiu padidinti šio atsiskaitymo būdo skvarbą tarp gyventojų, galbūt būtų skiriamas didesnis dėmesys gyventojų skaitmeniniam ir finansiniam išprusimui.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad vienas skaitmeninis euras visada būtų lygus vienam įprastam eurui.

REKLAMA
REKLAMA

Grynieji vis dar karaliauja Europoje

Europiečiai jau seniai naudojasi ECB leidžiamais pinigais visoje ES. Tačiau, jei ši teisė nebus įgyvendinta skaitmeniniu būdu, ypač mažėjant fizinių grynųjų naudojimui, ši sistema gali susilpnėti.

Ekonomistas Filippo Taddei iš „Goldman Sachs“ neseniai paskelbtoje analizėje pritarė šioms abejonėms.

Nemažai smulkių verslų ir vartotojų vis dar renkasi grynuosius, o kai kuriose šalyse ši tendencija net stiprėja. „Goldman Sachs“ duomenimis, beveik 30 proc. smulkių ir vidutinių įmonių Euro zonoje teikia pirmenybę gryniesiems, tačiau Austrijoje šis skaičius siekia daugiau kaip 50 proc., o Italijoje – beveik 40 proc.

F. Taddei pabrėžia, kad skaitmeninis euras galėtų sustiprinti prekybininkų galimybes derėtis dėl mokesčių, skatinti didesnę konkurenciją ir inovacijas visoje Europoje.

Be to, skaitmeninis euras veiktų net ir neprisijungus prie interneto – tai užtikrintų patikimą atsiskaitymo būdą ekstremaliomis situacijomis, pavyzdžiui, per gamtines katastrofas ar elektros tiekimo sutrikimus.

Įprastų grynųjų nepakeis

T. Povilauskas pabrėžia, kad, jeigu euro zonoje ir kartu Lietuvoje artimiausiais metais atsiras skaitmeninis euras, tai nereiškia, kad nebebus galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, todėl skaitmeninių įgūdžių neturintiems ir nenorintiems naudotis technologijomis asmenims atsiskaitant jokių pokyčių nebus.

REKLAMA

„Šis ECB projektas yra tik vystymo stadijoje, todėl apie konkrečias detales dar reikia kalbėti abstrakčiai, tačiau eiliniam Lietuvos gyventojui šis skaitmeninis euras gyvenimo nekeistų.

Dabar Lietuvoje nėra problemų atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ar atliekant momentinius mokėjimus, būtiniausių bankų paslaugų planų kainos yra minimalios. Žmogui labiausiai pasijaustų tik tai, kad būtų galima atsiskaityti skaitmeniniais eurais, net jeigu nebūtų interneto“, – dalijosi ekonomistas.

I. Genytė-Pikčienė paantrino ir pabrėžė, kad skaitmeninio euro tikslas nėra pakeisti grynuosius.

„Nors ir stebimas lėšų laikymo grynaisiais pinigais mažėjimas, populiarėja skaitmeniniai atsiskaitymai, vis dėlto grynųjų pinigų paplitimas ir populiarumas dar kurį laiką tikrai išliks.

Euro zonos šalyse finansinio raštingumo problemų vis dar yra nemažai, itin konservatyvūs ir inovacijomis nepasitikintys gyventojai irgi renkasi tik apčiuopiamus aktyvus. Be to, jau vien tai, kad dalyje Euro zonos valstybių vis dar stebimas nemažas šešėlinės ekonomikos mastas, neleis gryniesiems nunykti, nes jie užtikrina anonimiškumą“, – nurodė specialistė.

Kada skaitmeninis euras pasirodys?

ECB šiuo metu yra pasirengimo etape, kuris tęsis iki 2025 m. spalio.

REKLAMA

Tik tada, kai bus baigtas teisinis procesas, ECB valdančioji taryba spręs, ar pradės kurti skaitmeninius eurus.

„Tikimės, kad visi politiniai ir teisiniai sprendimai bus priimti jau kitų metų pradžioje“, – šių metų gegužę sakė P. Cipollone.

Visgi, net jei projektas bus patvirtintas, jo įgyvendinimas užtruks. ECB prognozuoja, kad vystymas truks 2–3 metus, todėl realus skaitmeninio euro paleidimas įvyktų tarp 2027 ir 2029 m.

Vokietijos centrinio banko vadovas Joachimas Nagelis mano, kad tikėtina data – 2028 arba 2029 m.

T. Povilauskas neslepia, kad vystant šį projektą kyla ir rizikų, o būtent dėl to šis projektas tęsiasi jau daug metų.  

„Reikia spręsti ne tik technologinius iššūkius, bet ir įvertinti, kaip tai paveiktų visą dabartinę euro zonos bankų rinką ir dar labai svarbų kitą aspektą – kaip užtikrinti, kad ši atsiskaitymo priemonė nebūtų naudojama kaip pinigų plovimo veikla“, – nurodė ekonomistas.

Visgi „Artea“ ekonomistė neslepia, kad tokios naujovės įgyvendinimas lengvas nebus. Pasak jos, be techninių iššūkių – duomenų saugumo užtikrinimo, atsparumo kibernetinėms atakoms ir kitoms krizėms – skaitmeniniam eurui itin svarbus bus populiarumo išbandymas. T. y. ar pavyks pasiekti pakankamą skvarbą, kad juo naudotųsi kuo daugiau euro zonos ekonomikos dalyvių.

„Populiarumas lems atsiperkamumą, nes visgi viešaisiais pinigais sukurta sistema turi atitikti kaštų–naudos, efektyvumo ir atsiperkamumo principus“, – pabrėžė ji.

REKLAMA
Neplaukite smegenu, tik grynieji ir tik jie !
Kaišiokite sau į subinę tas savo korteles ir telefonus begalviai jūs
...padės užtikrinti saugius, įtraukiančius mokėjimus

perskaičiau ir net kiaušinius įtraukiau...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų