Netrukus užderėsiantis lietuviškų braškių derlius mažomis kainomis pirkėjų nenudžiugins. Šalies ūkininkai tikina, kad pasiūlyti pigesnių uogų dėl išaugusios jų savikainos nepajėgūs.
Jeigu derlius bus sėkmingas, braškių kainos, kaip spėjo ūkininkai, išliks panašios į pernykštes.
Braškės nepigs?
Šalies braškių augintojai pirmą derlių planuoja gegužės pabaigoje, tačiau apie jį dar šneka santūriai. Kalbėdami apie derliaus pradžią ūkininkai ir prekybos tinklai dairosi į dangų, spėdami orus.
Braškių veislininkystės ūkį turinti Danguolė Lingienė šių metų derlių prognozavo sėkmingą. Esą žiema buvo šalta, tačiau netrūko sniego, todėl nenušalo nė vienas braškių daigelis. Tačiau braškių augintojas Dainius Serva pabrėžė, kad tolesnė derliaus sėkmė priklausys nuo šalnų braškėms žydint.
Jeigu derlius bus sėkmingas, braškių kainos, kaip spėjo ūkininkai, išliks panašios į pernykštes. D.Lingienė neslėpė, kad braškės pigios nebus ir kainuos ne mažiau kaip 4 litus per jų derliaus piką.
Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis tikino, kad dauguma braškių augintojų kainų mažinti negali, nes dėl pabrangusių trąšų ir apsaugos priemonių braškių savikaina šiais metais išaugo. Tačiau jis pabrėžė, kad kainos neturėtų ir didėti, nes jos bus pritaikytos prie gyventojų perkamosios galios: „Kainas nustato pirkėjas. Jeigu ūkininkas mato, kad kainos pirkėjui per didelės, jis turi prisiderinti.“
Delsti nereikėtų
V.Juodsnukis pasakojo, kad pernai braškės kainavo vidutiniškai 4,5 lito, tačiau pirkėjai dar laukė pigesnės produkcijos. Jo manymu, panaši situacija išliks ir šiemet, tačiau didelių vilčių įsigyti uogų pusvelčiui pirkėjai esą brandinti neturėtų.
„Pernai pirkti braškių buvo geriausia per piką. Nors kaina vėliau dar smuktelėjo iki 3 litų, bet ir braškių kokybė buvo prastesnė. Ir šiemet kokybiškos braškės mažiau nei 4 litus kainuoti neturėtų. Suprantama, kad ūkininkas turi bent litą pridėti prie braškių savikainos – juk du sezono mėnesiai jam neša visų metų pelną“, – aiškino V.Juodsnukis.
D.Serva pabrėžė, kad braškių kainos yra dinamiškos ir keičiasi kiekvieną dieną: „Sezono pradžioje braškių kainos būna panašios kaip ir kasmet, o paskui jas diktuoja priskinamų uogų kiekis ir pardavimas
rinkoje. Jeigu braškių pardavimas prastas – kaina krenta.“Pašnekovo teigimu, pirmosios braškės būna pačios brangiausios – jų kainos siekia iki 20 litų už kilogramą. Todėl jomis esą susigundo tik norintys pasilepinti vasarišku desertu.
„Pirmąsias braškes gyventojai perka ne šaldyti ar konservuoti, o paskanauti. Todėl jų žmonės įsigyja tiek, kiek išgali. Kai kurie perka po 100 gramų, kiti – kilogramais“, – sakė D.Serva.
Konkurencija nesiskundžia
„Lenkiškos braškės galbūt ir bus puse lito pigesnės, bet lenkiškos ir lietuviškos produkcijos kokybė – nepalyginama. Mes juk dar neužauginame tokių uogų, kurios turguje ant prekystalio išsilaikytų savaitę. Sugebantys mąstyti pirkėjai renkasi lietuvišką produkciją“, – vietos braškes liaupsino D.Lingienė.
V.Juodsnukio teigimu, Lietuvos ūkininkams su importuotomis braškėmis konkuruoti nesunku, esą šalies ūkininkai vartotojams pasiūlo kokybiškesnę produkciją. Anot jo, lenkiškos ar ispaniškos braškės auginamos naudojant dirbtines laistymo sistemas, amino rūgštis, kurios skatina cheminių medžiagų įsisavinimą. O tokios braškės esą geru skoniu nepasižymi.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad atvežtinės uogos šalyje yra antrarūšės, nes geriausias braškes lenkai eksportuoja į Vakarus – Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Ir tik likusios braškės esą vežamos į Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją, kitas Rytų šalis.
Vis dėlto dėl aktyvaus lenkiškų braškių eksporto dairytis į užsienio rinkas priversti ir Lietuvos ūkininkai. Anot pašnekovo, braškes šalies ūkininkai eksportuoja maždaug savaitę, kai šalį užplūsta didelis kiekis lenkiškų uogų: „Siekdami konkuruoti su lenkais, esame priversti per šį laiką į Suomiją, Latviją ir Estiją eksportuoti maždaug trečdalį pačių užaugintų braškių. Juk mes taip pat turime ieškoti rinkų, kur už braškes daugiau moka, kur derlius prasideda vėliau. Pavyzdžiui, Latvijoje su lenkais konkuruojame nesunkiai, nes ten lietuviškų braškių laukia ir lenkiškų neperka.“
Jau esama importuotų
Prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė pasakojo, kad pernai Lietuvoje augintomis braškėmis pradėta prekiauti birželio viduryje. Manoma, kad klientai lietuviškų uogų galės paragauti panašiu laiku ir šiemet.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis prognozavo, kad lietuviškų ir lenkiškų braškių pirkėjai sulauks dar anksčiau – gegužės viduryje. Tačiau jų kainų pašnekovas neatskleidė, esą tai priklausys nuo orų ir derliaus dydžio.
Anot O.Malaškevičienės, Lenkijoje braškės prinoksta šiek tiek anksčiau nei Lietuvoje, todėl uogų iš šalies kaimynės planuojama pasiūlyti jau birželio pirmoje pusėje. Šaltuoju periodu braškės vežamos iš Belgijos, Ispanijos, Graikijos ir Olandijos.
Tačiau pašnekovė patikino, kad pirkėjai lietuvišką produkciją vertina labiau už importuotą.
Kilmę parodo kaina
D.Serva patikino, kad prekybos centrai uogų pateikia tik nedidelį kiekį, todėl su jais ūkininkams konkuruoti nereikia. Anot jo, gerokai daugiau galvos skausmo kelia prekyba braškėmis turguje, nes ten lenkiškos uogos neretai parduodamos kaip lietuviškos.
„Lietuviai linkę rinktis lietuviškas uogas, tačiau turguje dar didelis kiekis lenkiškų braškių parduodamas kaip lietuviška produkcija. Atpažinti lietuviškas braškes nuo atvežtinių pirmiausia galima iš kainos. Mūsų braškės būna 50–100 proc. brangesnės už lenkiškas“, – pasakojo D.Serva.
Pašnekovas tikino, kad Lietuvos ūkininkai pačių užaugintas braškes pateikia su savo ūkio etikete, kurioje nurodomi duomenys apie produkciją, kontaktiniai ūkio duomenys.
„O turguje dalis prekiautojų tiesiog nurodo, kad braškės yra lietuviškos. Tokiu atveju gyventojai prekiautojų turėtų klausti, kokio ūkio uogas šie pardavinėja, kodėl nėra etikečių ir kaip jie gali įrodyti kilmę“, – sakė D.Serva.
Prekiauja braškynuose
Siekdami išvengti pirkėjų nepatiklumo dėl braškių kilmės, pastaruoju metu ūkininkai iš įprastų prekybos vietų – turgaus ar mobiliųjų turgelių – persikelia tiesiai į savo braškynus.
V.Juodsnukis pasakojo, kad ūkininkai vis dažniau taiko iš Suomijos pasiskolintą prekybos būdą, kai pirkėjai atvyksta tiesiai į braškynus ir uogų prisiskina patys.
„Į mano braškyną kartais suvažiuoja net keli šimtai klientų, jie atvyksta su šeimomis. Suomijoje klientai taip už braškes sumoka dvigubai daugiau, o Lietuvoje braškynuose prisiskinti uogų kol kas kainuoja beveik dukart pigiau“, – pasakojo jis.
L. Mrazauskaitė
