Jolita Žurauskienė VL žurnalistė
Sausį perdirbėjai ir vėl sumažino pieno supirkimo kainas. Todėl vieni žaliavos gamintojai likviduoja ir mažina karvių bandas, o kiti ieško išeities.
Širvintų rajono pieno ūkio šeimininkas Artūras Barauskas sakė, kad ateityje jis taps sofos ūkininku. „Nuotaika prasta. Jei dirbi ir nieko neuždirbi, kyla klausimas, ar reikia vargti. Nepajėgiame dirbti vien tik iš idėjos, juk norime ir uždirbti“, – pabrėžė pašnekovas.
Gamina produkciją
Vienas didžiausių Rokiškio rajono pieno gamintojų Saulius Jasinevičius laiko apie 200 melžiamų karvių. Per metus iš vienos karvės ūkyje primelžiama apie 8 tonas pieno. Kooperatyvas „Pienas LT“ už litrą pieno moka apie 20 euro centų. „Kokios kainos bus ateityje, neaišku. Manau, kad tai priklausys nuo Lenkijos rinkos. Jei pieno trūks, kitą mėnesį kainos neturėtų kristi“, – mintimis dalijosi S.Jasinevičius. Ūkininkas dalį pieno perdirba: gamina varškę, įvairius sūrius, jogurtus, desertinius tortus. Produkciją realizuoja Rokiškio turguje ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose Vilniuje. Pasak S.Jasinevičiaus, produkcijos kiekio jis neketina didinti, jos pagamina tiek, kiek reikia vartotojui. Nestabilumas pieno rinkoje ūkininką privertė imtis kitos veiklos.
Jis planuoja mažinti pieninių galvijų bandą ir auginti mėsinius galvijus. „Sprendžiu, kokią galvijų veislę pasirinkti. Už gyvulius mokamos išmokos, mėsa taip pat turi paklausą. Tikiuosi, kad ateityje produkciją parduosiu į kitas šalis“, – dėstė ūkininkas. Kalbėdamas apie pieno ūkių ateitį, S.Jasinevičius pabrėžė, kad ji priklausys nuo perdirbėjų. „Situacija pieno rinkoje pasikeis, kai veikti pradės kooperatinė pieno gamykla. Tuomet ir kainos turėtų stabilizuotis. Dabar supirkėjai piktnaudžiauja, nors, tiesą sakant, neatsimenu, kada jie gražiai su ūkininkais elgėsi“, – sakė pašnekovas. Ūkininkas pridūrė, kad kaimyninėje šalyje Lenkijoje pieno perdirbėjai su žaliavos gamintojais visada bendradarbiauja kaip su lygiais partneriais, todėl ten ūkiai stiprėja.
To paties rajono ūkininkas Almantas Šedys prižiūri 190 melžiamų karvių. Per metus iš vienos karvės primelžiama apie 7 tonas pieno. Dalį pieno ūkininkas priduoda kooperatyvui „Pienas LT“, kitą dalį panaudoja produktų gamybai. „Produkciją parduodame Vilniaus bei Kauno ūkininkų turgeliuose, pristatome į didžiuosius prekybos tinklus. Produkcijos galėčiau gaminti ir daugiau, tačiau ją reikia parduoti. Prekybos centrų lentynose produktai kainuoja dvigubai brangiau nei turguje“, – pridūrė A.Šedys. Pieno ūkio savininkas sakė, kad kol kas neketina užsiimti kita veikla, nes tam reikia laiko ir investicijų. „Greitai nieko nesugalvosi. Turiu vykdyti įsipareigojimus ir išlaikyti numatytą gyvulių kiekį. Viliamės sulaukti teisingų pieno supirkimo kainų“, – pridūrė ūkininkas.
Ūkininkai nusivylę
Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Miliukas sakė, kad jų rajono pieno ūkių savininkų nuotaikos prastos. „Ūkininkai nežino, ką daryti. Jie svarsto, ar visai nutraukti veiklą, ar užsiimti kita veikla. Bendrauju su pieno ūkių savininkais, tačiau nežinau, ką jiems patarti. Nėra aiškumo“, – sakė A.Miliukas. Širvintų rajono ūkininkas Artūras Barauskas sakė likviduojantis pieno ūkį. „Laikėme apie 60 melžiamų karvių, dabar liko 38 karvės. Pieno ūkį naikiname, gyvulius priduodame mėsai, nes, esant tokioms kainoms, neįmanoma išsilaikyti“, – sakė A.Miliukas. Ūkininkas pieną priduodavo į kooperatyvą „Pienas LT“, kuris už litrą pieno moka 17 euro centų. „Tapsime sofos ūkininkais. Dirbti nereikės, tik žolę kelis kartus nupjausime. Manau, kad uždirbsime tą patį, ką ir dabar. Nežinau, koks bus gyvenimas“, – atviravo A.Barauskas.
To paties rajono ūkininkas Juozas Beinoras, veterinarijos gydytojas, visą gyvenimą skyrė gyvulininkystei. Ūkininkas „Už pasiekimus finansinio-gamybinio kapitalo stiprinimo srityje“ yra tapęs Vilniaus apskrities Didžiojo kunigaikščio Gedimino apdovanojimų nominantu ir apdovanotas ordinu, jo ūkis rajone pripažintas europietiškiausiu. J.Beinoras praėjusiais metais įsirengė uždaro tipo pieno linijas, pastatė šaldytuvą, plovimo įrangą, kurią reguliuoja kompiuteris. „Įsirengiau lauko melžimo aikštelę, kurioje melžiamos iš karto šešios karvės, pertvarkiau girdyklas, šėryklas. Įsigijau įvairių putų, servetėlių ir t. t. Dabar šią šaką reikia naikinti, kažką naujo kurti. O tai reiškia, kad ūkininkas turi nuo kojų ant galvos atsistoti, nes to siekia valdžia“, – neslėpdamas nuoskaudų, kalbėjo A.Barauskas. Šiuo metu jo ūkyje laikoma 51 pieninga Holšteinų veislės karvė, laukiama prieauglio. Kas antrą dieną iš ūkio išvežama apie 2 tonas pieno. „Supirkimo kaina – žaizda, kuri draskoma pusę metų. Jos niekas neužgydys. Valdžia bando ūkininkus gydyti „antibiotikais“ (kalbu apie išmokas), kurios yra tarsi lašas jūroje. Nieko iš to nebus. Planuoju viską baigti. Nežinau, kiek mūsų rajone liks stambių pieno ūkių“, – dėstė ūkininkas. Pasak J.Beinoro, tokia situacija pieno ūkyje susiklostė todėl, kad valdžia nekreipia dėmesio į ūkininkus, žlugdo pieno ūkius.
Apie pelną nesvajoja
Mažeikių rajono ūkininkė Ona Navickienė laiko 140 Holšteinų veislės melžiamų karvių bandą. Kiekvieną dieną į AB „Pieno žvaigždės“ ūkininkė priduoda po 3 tonas pieno. Už litrą pieno ji gauna 19 euro centų. „Jei turėčiau paskolų, nežinau, kaip reikėtų gyventi. Dabar pelno negaunu, bet išgyvenu, nes ūkis didelis. Šiuo metu neplanuoju nieko pirkti, tik sumoku darbininkams už darbą“, – pasakojo O.Navickienė. Pasak ūkininkės, jei pieno supirkimo kaina nepadidės ir ji negalės išgyventi, gyvulius išparduos. „Mano gyvulių genetika labai gera, tyrimai buvo atlikti Vokietijoje. Telyčios ne kartą buvo vežamos į parodas. Todėl į furgoną krauti jas būtų gaila, gal kokia bendrovė pigiai nupirks“, – savo pamąstymais dalijosi O.Navickienė. Pasak Mažeikių rajono ūkininkės, pieno ūkių šeimininkų nuotaikos prastos. Jie nesitiki, kad situacija pieno rinkoje greitai pagerės. „Tie ūkininkai, kurie daug investavo į ūkį, manau, kad kentės ir lauks geresnių laikų. O kiek kentės, niekas nežino“, – pridūrė O.Navickienė.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad šiuo metu situacija pieno ūkiuose yra prasta, smulkesni ūkininkai neišsilaikys. „Žiūrėkime realistiškai: jei mes 50 proc. produkcijos importuojame, o gaminame per daug pieno, jo kiekį turėtume sumažinti, nes neturime rinkos. Kito kelio nėra. Ir pieno savikainą būtina mažinti“, – sakė J.Talmantas. Pasak LŪS pirmininko, ūkininkai, kurie laiko mažas bandas iki 50 karvių, bankrutuos. „Važinėdamas po užsienį, pastebiu, kad nedidelės gyvulių bandos – hobis. O mūsų tautiečiai laiko 20 karvių ir iš jų nori išgyventi tėvai, vaikai su šeimomis. Ši strategija netinkama. Praėjo tie laikai, kai kainos ir išmokos buvo geros. Dabar viskas mažėja, todėl ir iliuzijų nereikia turėti“, – pabrėžė J.Talmantas.
