Analitikai prognozuoja, kad jei niekas nesikeis, jau po penkiolikos metų Lietuvoje gyvens vien pensininkai ir dirbti nebus kam.
Demografinė padėtis Lietuvai žada niūrią ateitį: vieni spėja, kad po penkiolikos metų šalyje nebeliks kam dirbti, o antri prognozuoja, kad darbuotojų pritrūksime greičiau nei manome.
Statistikos departamentas po visuotinio gyventojų surašymo paskelbė, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 mln. žmonių. Tiesa, kasmet iš šalies emigruoja per 50 tūkst. gyventojų, o Europos Komisija skaičiuoja, kad 2060 metais Lietuvoje liks tik 2,6 mln. žmonių. Todėl nenuostabu, kad SEB banko prezidento patarėjas mano, kad darbo jėgos pritrūksime jau greitai.
„Galvojame, kad artimiausius dvejus metus darbo nebus, tačiau manau, kad viskas kinta daug greičiau, – teigė G. Nausėda. – Taip pat dalis žmonių nelabai nori dirbti: jie registruojasi Darbo biržoje, dirba neoficialiai, bet iš tikrųjų jie darbo ne taip intensyviai ir ieško, nes jiems moka „vokeliuose”, jie nenori mokėti mokesčių, nori bedarbio pašalpos.”
Banko „Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad net žmonėms nustojus emigruoti iš Lietuvos po penkiolikos metų darbingų žmonių Lietuvoje bus mažiau nei šiandien yra laisvų darbo vietų. Taip atsitiks tokiu atveju, jei 1980–1990 metais gimę socializmo kartos atstovai neužaugins pakankamai vaikų. Pagal šiandienines tendencijas panašu, kad taip ir bus. Pasak Ž. Maurico, vietoj dviejų anūkų vienam seneliui turėsime vieną anūką dviem seneliams.
Kitur tas pats
„Galime pasiguosti, kad nesame unikalūs, – sakė Ž. Mauricas. – Tokios tendencijos vyrauja ne tik kitose Europos Sąjungos valstybėse, bet ir JAV bei Azijoje. Pagrindinių Vakarų Europos valstybių būklė šiuo metu yra gerokai blogesnė nei mūsų.”
Tiesa, tokia padėtis ilgai netruks ir galiausiai Lietuva susilygins ir aplenks dalį Vakarų Europos valstybių. Kaip rodo Vokietijos ir Japonijos patirtis, tai skaudžiai atsiliepia statybos sektoriui, nes būstą dažniausiai įsigyja 20–30 metų žmonės. Per artimiausią dešimtmetį 20–24 metų gyventojų Lietuvoje sumažės trečdaliu, o 25–29 metų – apie 5 procentus.
Kelios išeitys
Mažėjančios darbo jėgos problemą iš dalies būtų galima išspręsti palengvinus sąlygas įdarbinti specialistams iš kitų šalių, tokių kaip Baltarusija ar Ukraina, tačiau, pasak G. Nausėdos, esant tokiam dideliam nedarbui, lietuviai nesuprastų, kodėl darbo vietas užima užsieniečiai.
„Socialinėmis ar tautinėmis priežastimis grįstas atsargumas išliks turbūt ir po trijų, penkių ar dešimties metų, – spėjo G. Nausėda. – Tačiau šiandien jis stiprus dėl natūralios žmonių pozicijos, kad giminaičiai neranda darbo ir emigruoja, o iš Baltarusijos, Ukrainos ar kitur kviečiami šimtai tūkstančių žmonių. Nėra lengva žmonėms paaiškinti, kad galbūt kviečiami ne tos specialybės ar kvalifikacijos žmonės.”
Anot jo, tokios nuostatos susilpnės nedarbo lygiui tapus mažesniam nei 10 proc., tačiau tuomet išliks nacionalinio identiteto ar kultūrinės baimės.
Ž. Mauricas demografinę bombą ragina gesinti papildomomis finansinėmis paskatomis vaikus auginantiems darbuotojams: „Darbuotojai, gaunantys vidutines pajamas ir auginantys vaikus, negauna jokių privilegijų, palyginti su neturinčiaisiais vaikų.”
FAKTAI: Demografinė bomba
2010 metais 20–35 metų mamų skaičius siekė 332 tūkst. „Nordea” prognozuoja, kad 2030 šis rodiklis sumažės iki 231 tūkst.
Darbingo amžiaus gyventojų (15–59 metų) skaičius 2010 metais siekė 2,056 mln., o 2030 metais turėtų sumažėti iki 1,723 mln. žmonių.
Per artimiausią dešimtmetį 20–24 metų gyventojų Lietuvoje sumažės trečdaliu, o 25–29 metų – apie 5 procentus.
