Anksčiau nebuvo jokio skirtumo, ar žmogus nedirba dėl savo ligos, ar slaugo susirgusį šeimos narį, - „Sodros“ išmokos buvo vienodos. Siekdami sutaupyti politikai ligos pašalpos skyrimo tvarką užpernai pakeitė. Apsukrūs tautiečiai „patobulintame“ įstatyme surado spragų ir sėkmingai jomis naudojasi.

Serga, bet „slaugo“

Kaunietė Regina (pavardė redakcijai žinoma) pasidalijo įspūdžiais, kaip apsukrūs tautiečiai naudojasi įstatymų spragomis.

„Kaimynė peršalo, sukarščiavo, bet vis tiek ėjo į darbą, - kalbėjo Regina. - Guodėsi, kad negali nedirbti, nes biuletenis dabar - katino ašaros. Po darbo į gydytoją ji kreipėsi tik dėl vaistų recepto. Kitą dieną žiūriu - namie sėdi. Gydytoja, išsidavė, paprotino, kaip gauti didesnę pašalpą. Sužinojau, kad mano kaimynė ne pati serga, o slaugo susirgusią dukrelę. Nes išmoka už slaugą - daug didesnė!“

Tačiau Regina nepuolė smerkti „Sodrą“ apgavusių medikės ir kaimynės. Kalčiausi, anot jos, įstatymų leidėjai, nustatę nelogišką nedarbingumo pašalpų mokėjimo tvarką.

„Kodėl darbuotojui, neinančiam į darbą dėl ligos, „Sodros“ pašalpa daug mažesnė nei slaugančiam susirgusį šeimos narį? - stebėjosi Regina. - Kuo slaugantysis geresnis už ligonį?“ Ir bandė atspėti: taip nuspręsta, kad žmonės ir sirgdami į darbą eitų. Tada ligos pašalpoms prireiks mažiau pinigų. Slaugančiųjų artimuosius būdavo retai - šiems paliko didesnes išmokas.

REKLAMA

Tačiau žmonės gudrūs –  įstatymo spragą kaipmat išsiaiškino ir ėmė ja naudotis.

Už apgaulę – atsakomybė

Dabar už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys. „Sodra“ ligonį remia tik nuo trečios dienos. Iki septintos dienos ligos pašalpos dydis – 40 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, nuo aštuntos - 80 proc. Tuo tarpu slaugant sergantį šeimos narį „Sodra“ slaugos pašalpą moka jau nuo pirmos nedarbingumo dienos, pašalpa sudaro 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Susidaro nemenkas skirtumas, todėl ligoniai, kuriems pavyksta susitarti su gydytoju, tampa fiktyviais slaugytojais.

Ar ši problema žinoma „Sodrai“? Ar imamasi priemonių ją spręsti?

„Sodros“ atstovas Tomas Čepelevskis „Vakaro žinioms“ teigė, jog „Sodros“ teritoriniams skyriams suteikta teisė tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos socialinio draudimo išmokos (šiuo atveju - ligos ar sergančio asmens slaugymo pašalpos). „Viena iš „Sodros“ funkcijų kaip tik ir yra kontroliuoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą“, - pridūrė jis.

Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti esą išduodami gydytojui nustačius, kad ligonio slauga - būtina. „Už pažymėjimų išdavimo organizavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atsako jos vadovas, o už laikinojo nedarbingumo ekspertizės kokybę ir pagrįstumą - gydytojas, - sakė jis. - Ligos pašalpų sumas, išmokėtas pagal nepagrįstai išduotus pažymėjimus, “Sodra„ išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar jų gavėjų.“

Tikrintojų desantas

„Sodra“, anot T.Čepelevskio, operatyviai reaguoja ir į darbdavių bei kitų institucijų prašymus patikrinti, ar pagrįstai išduoti nedarbingumo pažymėjimai jų darbuotojams.

„2010 metus darbingumui patikrinti buvo iškviesta daugiau kaip 56 tūkstančiai nedarbingais pripažintų asmenų, arba dvigubai daugiau nei 2009 metais, - palygino T.Čepelevskis. - Pusė patikrintųjų buvo pripažinti darbingais.“

Seimo narės Dangutės Mikutienės nuomone, nelygybę, kai sergančiam asmeniui skiriama mažesnė pašalpa, o slaugančiajam - didesnė, reikia kuo skubiau naikinti. „Tai akivaizdi ligos pašalpos gavėjų diskriminacija, Vyriausybė turėtų imtis skubių veiksmų padėčiai taisyti“, - teigė ji.

REKLAMA

Rima BAŠKIENĖ, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė:

Nedarbingumo pašalpų mokėjimo tvarka išties keistina. Sergantis arba kitą asmenį slaugantis žmogus nedirba, vadinasi, tuo laikotarpiu negauna pajamų. Todėl išmoka tiek ligos atveju, tiek slaugant susirgusį šeimos narį turi būti vienoda. Juk dabar paprastam piliečiui kyla pagrįsti klausimai: kuo skiriasi dėl ligos laikinai nedirbantis darbuotojas nuo nesergančio, bet šeimos narį slaugančio darbuotojo? Kodėl pastarajam išmoka didesnė, o pirmajam –  mažesnė? Taip numatyta įstatyme, todėl „Sodra“, skaičiuodama išmokas, juo ir remiasi. O žmones tokia nelygybė labiausiai ir žeidžia. Be to, sudaroma galimybė piktnaudžiauti.

Artimiausiu metu „Sodros“ laukia didžiulė reforma. Tikiu, kad ją įgyvendinant visos panašios įstatymuose užsilikusios klaidos bus ištaisytos. Jau dabar plaukia pasiūlymai, ką keisti, tobulinti, reformuoti. Tačiau gyventojai “Sodros“ reformos neturėtų baimintis. Viskas bus daroma, kad žmonių situacija nepablogėtų.


Rašyti komentarą...
m
mantas
2011-02-28 14:35:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
keisti lietuviai,negi galvoja,kad ligos pasalpa padidins:)tai sumazins slauga,kad vienodau butu.na bet muzikams geriau,kad kitas irgi maziau gaus....issigimus nacija....
Atsakyti
0

s
suskaiciuokime
2011-02-28 15:55:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
o kiek sodrai padare zalos neskaidrus viesieji pirkimai, pasto zenklu, potfeliu pirkimai?
Atsakyti
0

.
...
2011-03-01 16:21:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
oi taip, kapitalus susikrausim iš vaikų sirgimo.... Dieve Dieve, kur link einama? ir taip sirgdami ir vos pasivilkdami į darbus su visais virusais keliaujam...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų