Ministerija, reaguodama į Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kritiką nuo sausio įsigaliojusiems apribojimams, teigia, jog nuo sausio įsigalioję vizos išdavimo tvarkos pakeitimai užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą verslo tikslais, „leis savarankiškiau, skaidriau ir paprasčiau gauti vizą, atsisakant trečiųjų šalių tarpininkavimo paslaugų“.
„Svarbu pažymėti, kad užsieniečiui, norinčiam gauti verslo vizą, kvietimas nėra būtinas. Todėl šis kvietimų apribojimas, planuojama, padės skaidrinti dokumentų pateikimo procedūrą ir mažinti šešėlį ekonomikoje, kadangi neribotas skaičius kvietimų sukurdavo palankias sąlygas steigtis fiktyvioms tarpininkavimo paslaugomis užsiimančioms ir iš to siekiančioms pasipelnyti įmonėms“, – teigiama ministerijos pranešime.
Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų pakeitimai numato, kad nuo sausio Lietuvoje esanti įmonė per metus gali pateikti ne daugiau nei 50 kvietimų verslo vizai. Iki šiol tokių prašymų skaičius buvo neribojamas.
Pranešime cituojamas vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje mažėjant gyventojų skaičiui, verslas susiduria su darbo jėgos stygiumi, o augant atvykstančiųjų srautui migracijos sistema „patiria spaudimą“ kuo greičiau išduoti vizas ir leidimus gyventi.
„Įsiklausydami į rimto ir skaidraus verslo lūkesčius, mes siekiame supaprastinti migracijos sistemą tiems, kurie iš tiesų kuria ilgalaikę pridėtinę vertę, ir padaryti ją ne tokią draugišką tiems, kurie užsiima fiktyvia veikla“, – teigia vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys.
Pabrėžiama, kad kaip ir iki šiol verslininkai be tarpininkų gali įsigyti vizas sumokėję už dokumentų tvarkymą 60 eurų.
Kaip skelbė „Lietuvos rytas“, galimybe gauti verslo vizą pasinaudojant Lietuvos įmonių kvietimu iki šiol itin naudojosi Kazachstano, Kirgizijos verslininkai, Lietuvoje pirkdavę iš Vakarų atvežtus naudotus automobilius. Pasak dienraščio, dėl naujosios tvarkos sumažėjus verslininkų iš trečiųjų šalių su iššūkiais susiduria automobilių turgavietės, viešbučiai.
