Pasaulio bankas pernai džiaugėsi, kad pirmą kartą apskaičiuotas skurstančių žmonių skaičius tapo mažesnis nei milijardas. Ne, rugsėjį pakoreguoti duomenys rodo, – pasaulyje yra 1,4 milijardo žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos.
Tai nereiškia, kad skurdžių staiga padaugėjo, tiesiog analitikai geriau suvokė skurdo pasaulyje apimtį, rašo „The Economist". 146 pasaulio šalyse tirtos tūkstančių produktų nuo ryžių saujos iki lietsargių kainos. Daugelyje skurdžių šalių pragyvenimo kaina pasirodė didesnė, nei manyta anksčiau. Taigi, iš naujo suskaičiavus ir žmonių už skurdo ribos priskaičiuota daugiau.
Ankstesnėse metodikose buvo taikomas „pragyvenimo mažiau nei už dolerį per dieną" kriterijus. Tačiau dolerio perkamosios galios mažėjimas ir pasaulinė kainų infliacija išsklaidė Jungtinių Tautų viltis iki 2015 metų sumažinti skurdą pusiau.
Galiausiai apsispręsta taikyti tokius skurdo barjero kriterijus: 1,25 JAV dolerio per dieną gyvenant JAV 2005 metų kainų lygiu.
Kritikai skeptiški ir dėl šios metodikos. Pasaulio bankas pragyvenimo kainą skaičiuoja pagal „statistinio-reprezentacinio namų ūkio" išlaidas, o skurdžiai nėra „statistiškai reprezentatyvūs". Pavyzdžiui, jie ryžius perka ne maišais per metus ar ketvirtį, o saujelėmis. Taigi, skurdžiai moka brangiau.
Tarp skurdžiųjų yra 207 mln. Kinijos, 455 mln. Indijos, 384 mln. Afrikos į pietus nuo Sacharos gyventojų.
1,25 dolerio – niekinga suma, nieko nebesakanti JAV ar Europos vartotojams, jau tampa nebeįžiūrima ir Lietuvos pensininkams.
Europos Sąjungoje žemiau skurdo ribos gyvena 20 milijonų žmonių. Akivaizdu, tai visiškai skirtingos ekonomikos.
