Šiuo metu Viktorija užsiima lelijų selekcija. Kęstutis nudirba visus vyriškus darbus. Tik sezono metu sutuoktiniai samdo vieną moterį, nes patys nespėtų nuravėti 80 arų, kuriuose auga daugiametės gėlės. Ateities planuose – artezinis gręžinys, nes sodybos tvenkinyje esančio vandens karštą vasarą ne visada užtenka.
„Per tuos metus mūsų augyne daug kas pasikeitė, ypač augalų asortimentas nuo kuklaus pirmojo aprašomojo katalogo, išleisto 1998 m. iki dabartinio internetinio katalogo, kuriame – daugiau kaip 1 000 rūšių ir veislių, tarp kurių nemažai retų“, – sakė K.Vyšniauskas. Jis pabrėžė, kad kiekvienais metais atnaujina augalų asortimentą naujomis rūšimis.
200 dolerių už daigą
Per penkiolika metų jie su žmona išbandė apie 10 000 rūšių ir veislių augalų. Šiais metais kolekcininkai vėl įsigijo apie 1 200 naujų rūšių ir veislių augalų. Daugumą jų atsisiunčia paštu iš Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Belgijos, Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos. Bendrauja ir su Latvijos bei Lenkijos gėlininkais. Tiesa, iš lenkų pirko pirmą kartą. Vieni atsiųsti augalai buvo puikiai išsilaikę, kiti – prastos kokybės. „Kai siuntiesi augalus paštu, nuostolių niekada neišvengsi. Jų siunčiamės net iš 40 augintojų. Kartais už retesnį daigelį paklojame ir porą šimtų dolerių, o kartais – ir daugiau. Šiuo metu populiarios viendienės. Sunku atsispirti jų grožiui“, – sakė pašnekovas. Užaugintas daugiametes gėles Vyšniauskai irgi parduoda paštu. Atstumai Lietuvoje nedideli, tad klientų nusiskundimų dėl kokybės būna labai retai. Į tolimesnius kraštus jie retai siunčia augalus, nebent kas nors labai paprašo. Daug augalų parduoda į namus atvykstantiems gėlių mėgėjams.
Ieško neįnoringų
Viktorija ir Kęstutis – diplomuoti agronomai. Abu jie baigė Žemės ūkio akademiją. Iš pradžių augalus kolekcionavo savo malonumui, jais puošė sodybą. Vėliau tai tapo verslu ir svarbiausiu pragyvenimo šaltiniu. Vyšniauskai pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo pomėgio gražinti aplinką. „Daug metų kolekcionavome įvairius augalus ir nesiruošėme jų dauginti. Pradžioje sodinome viską. Vėliau teko atsisakyti jurginų, kardelių, tulpių, hiacintų, smulkiasvogūninių augalų ir daugumos trumpaamžių augalų, – atviravo Kęstutis. – Mes visada ieškome ko nors naujo.
Daugiametės gėlės yra kaip tik tai, ko ieškojome. Jos patinka ne tik mums. Juk labai svarbu, kad augalas būtų gražus ne vienus metus, kad apie jį reikėtų kuo mažiau tupinėti.“ Sutuoktiniai bendrauja ne tik su įvairių užsienio šalių gėlininkais, bet ir su botanikos sodų specialistais. Kasmet įsiveža kelis šimtus naujų rūšių ir veislių augalų bandymams.
„Visus bandymus pradedame nuo 1–2 kerelių ir tik po 3–4 metų, įsitikinę jų dekoratyvumu bei atsparumu lietuviškiems šalčiams, pradedame komercinį jų dauginimą. Nieko neauginame šiltnamiuose. Visi augalai mūsų augyne sodinami atvirame grunte lysvėse ir žiemoja nedengti“, – tikino gėlininkas. Pasak jo, šiais laikais visi skuba, nuolat trūksta laiko, todėl dauguma ieško neįnoringų augalų, kurių nereikia dengti, iškasti arba žiemai įnešti į patalpas.
Žiemoja ir kaktusai
Beje, gėlių augintojų ūkis įsikūręs Gabšių gyvenvietės Gėlių gatvėje, kurią įsidėmėti ir rasti nesunku. Pas Vyšniauskus atvažiuoja tie, kas nori skoningai ir įdomiai apželdinti sodybas klimato kaitai atsparių veislių augalais. Viktorija ir Kęstutis noriai dalijasi sukaupta patirtimi ir nešykšti patarimų. Jei reikia, net parengia projektą, kur kokį augalą sodinti, kaip augalus derinti. „Blogiausia tai, kad mūsų žiemoms būdingi atodrėkiai ir staigūs atšalimai po jų. Tad reikia itin ištvermingų veislių augalų. Visi mūsų augalai (net kaktusai) paliekami žiemoti atvirame, nedengtame lauke. Opuncijas dauginame jau ne vienus metus. Kas vieną kartą pabando jas auginti, įsitikina, kad šie kaktusai puikiai peržiemoja, tad verta juos auginti“, – pasakojo Kęstutis. Jis tikino, kad opuncijos auga ir Vilniaus krašte, kuris laikomas šalčiausia, nepalankiausia klimato zona Lietuvoje.
Tarsi sparnuotos gėlės
Viktorija domisi lelijų ir sumedėjusių bijūnų kryžminimu ir naujų veislių išvedimu, o Kęstutis – neabejingas viendienėms ir žoliniams bijūnams. „Jau kelerius metus pardavinėjame savo pačių išvestų gėlių veislių sodmenis. Žmonės sako, kad mūsų išvestų veislių augalai atsparūs ir gražūs. Tai labai džiugu girdėti. Todėl norisi vėl ir vėl eksperimentuoti, kryžminti, dauginti, nes nėra didesnio malonumo, kaip matyti netikėtų spalvų ir formų žiedais pražydusias gėles. Beje, tokių niekas neturi. Šie augalai nepigūs, bet pastebėjome, kad retas dėl jų derasi. Selekcija – daug laiko reikalaujantis darbas. Kuriame naujas veisles vedini entuziazmo, o ne siekdami naudos“, – atviravo V.Vyšniauskienė. Dauguma pirkėjų į Vyšniauskų ūkį atvažiuoja jau žinodami, ko nori. Uždirbtu pelnu sutuoktiniai nesiskundžia. Tai, kas lieka nuo investicijų į gėlininkystės ūkį, jie mielai leidžia kelionėms.
„Kai mūsų krašte šalta ir mažai saulės, mes su Kęstučiu lyg paukščiai traukiame į šiltus karštus. Naujoji Gvinėja, Indonezijos salos, Madagaskaras, Kanarai, Malaizija, Egiptas, Libanas – tik dalis kraštų, kuriuos aplankėme. Labiausiai mus domina, aišku, gamta. Esame aistringi drugelių kolekcininkai. Jie mums – tarsi gyvos, sparnuotos gėlės. Sugautus drugius mainome su kitais kolekcininkais iš įvairių pasaulio šalių. Tiesa, pajamų iš šio pomėgio – jokių, greičiau pinigų išleidimas. Tačiau juk ne viskas pinigais matuojama“, – šypsojosi Kęstutis.
Drugius savo kolekcijai Vyšniauskai gaudė vos ne visuose žemynuose: Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje ir, aišku, Lietuvoje. Vaikėsi paskui juos ir Naujojoje Gvinėjoje. Šiuo metu jie turi vieną didžiausių drugelių kolekcijų Lietuvoje. Joje – tūkstančiai šių vabzdžių rūšių iš viso pasaulio.
Lietuvoje lauke tinkamos auginti opuncijos
Visos mūsų auginamos opuncijos žiemoja nedengtos esant 30 ir daugiau laipsnių šalčio. Išbandėme daugiau kaip 50 opuncijų rūšių, veislių ir formų. Iš jų liko iki 20 tikrai gerai žiemojančiųjų. Rudenį, atvėsus orams, šie kaktusai susiraukšlėja ir gula ant žemės, o pavasarį vėl atsikelia. Geriausiai auga saulėtoje vietoje laidžioje dirvoje.
Tai vieni labiausiai pasaulyje paplitusių kaktusų, žinoma apie 180 jų rūšių. Jie sudaryti iš plokščių apskritų arba kiaušiniškų narelių, panašių į paplotėlius. Įvairios jų rūšys užauga nevienodo dydžio. Kai kurių opuncijų vaisiai valgomi. Kelios jų rūšys ir veislės Lietuvos klimato sąlygomis gali augti ir žiemoti lauke: Opuntia phaeacantha var. camanchica , O. polyacantha , O. grenney , O. potsii ssp. montana , O. macrorhiza . Opuncijos žiedas gyvuoja 1–2 dienas, o senų augalų žiedai keičia vieni kitus ir žydėjimas trunka 2–3 savaites.
Opuncia ‘Bumpy’ – smulkialapė opuncija. Jos stiebai trumpi, stori, pusiau apvalūs. Žiedai vyšniniai. Labai tinka mažiems alpinariumams. Aukštis – apie 10 cm.
Opuntia fragilis – opuncija, kurios stiebai vidutinio dydžio, tamsiai žali, spygliai trumpi. Žiedai stambūs, ryškiai raudoni. Užauga iki 20 cm.
Opuntia phaecantha var.camanchica – opuncija, kurios stiebai stambūs, žali, spygliai ilgi, rusvi. Žydi stambiais geltonais žiedais. Tai gausiausia Vyšniauskų auginamų opuncijų kolekcijos rūšis. Gali užaugti net iki 30 cm.
Opuntia polyacantha (orange salmon) – vidutinio dydžio opuncija ilgais rudais spygliais. Pražysta geltonai, vėliau žiedai tampa lašišos spalvos. Aukštis – apie 20 cm.
Opuntia polyacantha – opuncija, kurios stiebai pailgi, daug siauresni negu kitų opuncijų, spygliai ilgi balti, žiedai geltoni, o jų vidurys oranžinis. Užauga apie 15–20 cm aukščio.
Opuntia rhodantha – vienintelė opuncija bordiniais stiebais, žiemojanti Lietuvoje. Žiedai raudoni. Aukštis – iki 20 cm.
