Vida Tavorienė VL žurnalistė
Labdarą dalijančių organizacijų atstovai tvirtina, kad krizė nesitraukia iš Lietuvos, ypač iš jos regionų, o paramos prašytojų mažėja ne dėl augančios ekonomikos ar gerėjančio gyvenimo – gyventojai traukia uždarbiauti svetur.
Gyvena nežinioje
Žiemą daugiausia skurdžiai gyvenančių žmonių pajamų suryja mokesčiai už šildymą, tad jiems dalijami nemokami maisto paketai – nemenka paspirtis. Tačiau maždaug penktadaliui šalies gyventojų reikalinga parama kitąmet gali gerokai vėluoti. Į paramą pretenduojantys žmonės jau dabar atakuoja maisto paketų dalytojus, tačiau šie nežino, ką pažadėti nepriteklių kenčiantiems žmonėms. Tvirtinama, kad prireiks daugiau laiko, kol įsisiūbuos naujo finansinio laikotarpio struktūrinės paramos dalijimo procedūros. Tačiau kiek tai užtruks ir kokiomis sąlygomis bus remiami varguoliai, labdarą dalijančios organizacijos nėra oficialiai informuotos.
„Lietuva pirmininkauja ES Tarybai, ir Europos maisto bankų federacija mūsų nuolat teiraujasi, kada ir kokia bus parama. Tačiau mes negalime nieko jiems atsakyti, nes patys nežinome, kaip atrodys nauja programa, kada bus skelbiami nauji konkursai. Kol kas niekas mūsų nekviečia dalyvauti diskusijose dėl šios būsimos paramos dalijimo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė nežinioje gyvenančio labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ laikinasis direktorius Vaidotas Ilgius.
Dėl to, kad sunkiausiu metu gyventojams gali nebūti ko dalyti iš ES intervencinių atsargų, nerimauja ir Lietuvos „Caritas“ generalinė direktorė Janina Kukauskienė. „Kai baigiasi šildymo sezonas ir daržuose prasikala žalumynai, pajamų stokojantiems žmonėms šiek tiek lengviau pragyventi, o žiemą sunkiausia“, – sakė ji.
„Jau dabar skambina žmonės, kurie gauna paramą, savivaldybių socialiniai darbuotojai. Jie teiraujasi, kada bus kita maisto dalijimo akcija. Paramos gavėjai neretai nerinkdami žodžių pyktį lieja ant savanorių, tačiau mes nieko jiems negalime pažadėti, nes ir patys nežinome“, – susirūpinęs V.Ilgius.
Gali užtrukti iki vasaros
Lietuvos „Caritas“ generalinė direktorė dar lapkritį tikėjosi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, paramos maisto produktais iš ES intervencinių atsargų programos kuravimą perėmusi iš Žemės ūkio ministerijos, pakvies į diskusijas. Tačiau iki šiol jokių oficialių žinių apie naują programą maisto paketus dalijanti katalikiška organizacija neturi. Anot jos, būtų apmaudu, jei nebūtų tariamasi su įdirbį šioje srityje turinčiomis organizacijomis.
J.Kukauskienė nenorėjo spėlioti, kada parama maisto produktais vėl pasieks miestų ir kaimų gyventojus, nes tai esą gali sukelti bereikalingą įtampą. Tačiau neabejojama, kad mažiausiai iki pavasario maisto paketų dalijimo akcijų nebus. „Problema ta, kad ES dar nėra patvirtinusi šios programos reglamento, jos projektas vis dar papildomas. Tad kol programa bus patvirtinta ir atliktos reikiamos procedūros, gali praeiti ne vienas mėnuo“, – teigė Lietuvos „Carito“ vadovė.
V.Ilgius svarstė, kad rūpestis dėl paramos nepritekliuje gyvenantiems žmonėms antrame plane galėjo atsidurti dėl pirmininkavimo ES Tarybai darbų. O galbūt dėl to, kad keičiasi programą kuruojanti ministerija. Jis neatmetė galimybės, kad kitąmet pirmieji nemokami maisto paketai žmones gali pasiekti gegužę ar net vasarą.
„Patirtis rodo, kad dėl besikeičiančio finansinio laikotarpio susidaro metų ar net ilgesnės pauzės. Įmonės paramos gal ir gali palaukti, tačiau ilgos pertraukos yra skausmingos pažeidžiamai žmonių grupei. Briuselio koridoriuose buvo aptariamos galimybės, kaip tai sušvelninti. Būta siūlymų, kad šalys narės savo lėšomis galėtų finansuoti paramos maisto produktais teikimą, o paskui prašyti kompensacijų“, – aiškino „Maisto banko“ laikinasis vadovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas ryšiams su visuomene Arūnas Malinovskis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programos reglamentas ir tvarka bus žinoma gruodžio pabaigoje. O paramą skurstantys gyventojai gaus pavasarį. Lietuvai 2014–2020 m. numatyta skirti 275 mln. Lt.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. šioms reikmėms buvo skirta 168,8 mln. Lt. Šiemet maisto produktų išdalyta už 27,2 mln. Lt. Paramą maisto produktais dalija trys organizacijos: „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Lietuvos „Caritas“. Pastaroji katalikiška organizacija išdalija daugiausia (apie 70 proc.) paramos maisto produktais.
ES maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa įgyvendinama nuo 1987-ųjų, o Lietuvoje – nuo 2006-ųjų. Intervencinės maisto atsargos sukaupiamos ES superkant perteklinę ūkininkų produkciją.
Pagerėjimo nejaučia
Šalies valdžia jau seniai atsileido krizės diržą, tačiau daug šalies gyventojų, ypač iš Lietuvos regionų, nejaučia, kad gyvenimas pagerėjo. Šiemet paramos maisto produktais prašė net 400 tūkst. gyventojų.
Anot labdaros organizacijų atstovų, sunkmetis iš Lietuvos nepasitraukė, o paramos prašytojų sumažėjo ne dėl atsigaunančios ekonomikos ar augančių pajamų, o dėl emigracijos. „Jei neatėjo atsiimti maisto paketo, vadinasi, išvažiavo uždarbiauti svetur“, – teigė paramos dalytojai.
„Sandėliuose beveik nelieka jokių maisto produktų likučių, nes visi, kam priklauso parama, skuba ją atsiimti. Šiemet per paskutinę akciją neužteko brangesnių produktų, vieni gavo aliejaus, kiti cukraus“, – sakė laikinasis „Maisto banko“ direktorius.
V.Ilgius norėtų paneigti valdžiai parankų stereotipą, kad paramos reikalauja tik asocialūs ar dirbti tingintys asmenys. „Vis dėlto realybė yra kitokia. Tyrimai rodo, kad tarp kasmet Lietuvoje skurde gyvenančių asmenų daugiausia vienišų mamų, auginančių vaikus, sunkiai sergančius vaikus auginančių šeimų. Labai sudėtinga ir vienišų pensininkų, ypač neįgalių, padėtis“, – pabrėžė labdaros ir paramos fondo, maisto paketus iš intervencinių atsargų dalijančio Vilniaus bei Panevėžio mieste, dalyje Klaipėdos bei Kauno miestų, laikinasis vadovas.
J.Kukauskienė susirūpinusi, kad keičiantis fondui, iš kurio finansuojama parama maisto produktais, gali keistis ir nustatytas pajamų dydis, kiti paramos skyrimo reikalavimai. Dabar nustatyta, kad paramą maisto produktais gali gauti vienas gyvenantis asmuo arba šeima, kurios pajamos vienam asmeniui neviršija 525 Lt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas patikino, kad sąlygos neturėtų būti keičiamos.
Skurdas lydi iš kartos į kartą
Šiaulių vyskupijos direktoriaus pavaduotoja Zita Baranauskienė, metus dirbanti „Caritas“ organizacijoje, „Valstiečių laikraščiui“ atviravo, kad iki tol neįsivaizdavo, kaip skurdžiai gali gyventi Lietuvos žmonės. „Labai skaudu, kai matai, kad skurdžioje aplinkoje stengiamasi gyventi tvarkingai ir yra jau susitaikyta su tokiu gyvenimu. Skurdas akis bado, o žmonės sako, kad jiems daugiau nieko ir nereikia“, – teigė visuomeniniais pagrindais dirbanti moteris, kurią neretai pribloškia varganai gyvenančių šiauliečių sąlygos.
Agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus pirmininkė gydytoja Marija Zabulionienė apgailestavo, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, atsidūrusių socialiniame užribyje ar ties šia riba. „Negaliu pasakyti, kad krizė pasitraukė. Jos pasekmės juntamos iki šiol. Sunku ištrūkti iš skurdo gniaužtų. Neretai vargas lydi iš kartos į kartą. Pavalgyti ar kitokios paramos prašyti ateidavo tėvai, o dabar – ir jų vaikai su savo vaikais. Kas geba tvarkingai gyventi, skaičiuoja kiekvieną centą, dar kažkaip verčiasi. O kas turi mažiau tokių įgūdžių, skęsta skolose“, – sakė moteris, aplink matanti daug vargo ir likimo valiai paliktų nepritekliaus palaužtų žmonių.
Jai skaudžiausia matyti, kaip be paramos išgyventi negali dirbantys ir atlygį už darbą gaunantys žmonės. „Suprantama, kad vargstama, kai netenkama darbo. Bet argi normalu, kad skursta ir tie, kurie daug dirba ir gauna atlyginimą. Pažįstu žmonių, kurie išsunkiami darbe iki paskutinių syvų, tačiau jie priversti prašyti paramos, kad galėtų išlaikyti šeimą. Kažkas pelnosi iš dirbančiųjų, o jie skursta“, – sakė M.Zabulionienė, aplink matanti daug nelygybės. Anot labdaros ir paramos fondo vadovės, padedančios daug metų gyvenantiesiems nepritekliuje, gyventojai vis kažko tikisi iš valdžios, tačiau visi politikai tik prieš užkopdami į valdžios olimpą arba artėjant naujiems rinkimams stengiasi atsigręžti į paprastus žmones.
