Lietuvoje laukiama rekordinio grūdų derliaus, tačiau didžiulė pasaulinė paklausa kelia supirkimo kainas. Kai kurie miltų ir miltinių produktų tiekėjai parduotuvėms jau pranešė, kad ruošiasi branginti produkciją.

Gelbėsim pasaulį

Prasidėjusios javapjūtės pradžia ūkininkus džiugina. Atrodo, derlius geras ir jo bus daug. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad ūkininkai šiemet turėtų prikulti rekordinį grūdų derlių – apie 4 mln. tonų.

Tačiau duonos valgytojų rekordinis grūdų kiekis neturėtų džiuginti, nes didesnis derlius duonos neatpigins. Grūdų kainas lemia ne vidaus vartojimo, o pasaulinės tendencijos, nulemiamos grūdų prekybos biržos. Daugiau nei pusę šiemet Lietuvoje užderėjusio derliaus (2,5 mln. tonos) planuojama eksportuoti į užsienio šalis, kur dėl sausrų kilo žaibiška paklausa.

Sausra siaubia JAV, Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano javų pasėlius. Teigiama, kad JAV, kurios yra didžiausios pasaulio grūdų eksportuotojos, užklupo didžiausia sausra per pastaruosius 50 metų. Jau paskelbtos prognozės teigia, kad amerikiečiai praras iki 30 proc. viso grūdinių kultūrų derliaus.

Sausra skaudžiai palietė ir Rusiją, kuri savo prognozes prikulti 94 mln. tonų javų jau sumažino iki 85 mln. tonų.

Pagrindinėse javų eksporto šalyse kaitri saulė degina ir pašarines kultūras, todėl tik laiko klausimas, kada pradės kilti ne tik miltinių produktų, bet ir mėsos kainos.

REKLAMA

Neturėtų, bet brangsta

Į pasaulines tendencijas kiekvieną dieną reaguojama ir Lietuvoje. Šiuo metu už toną aukščiausios rūšies kviečių supirkėjai ūkininkams moka 810–850 litų, už pirmos rūšies rugius – 590–690 litų, miežiai superkami po 690–710 litų už toną. Šiuo metu už toną kviečių mokama maždaug 100 litų daugiau nei javapjūtės išvakarėse liepos pabaigoje. Pernai tokiu pat metu kainos buvo gerokai mažesnės: už toną kviečių pernai rugpjūčio pradžioje mokėta 650–700 litų, už rugius – 540–610 litų, miežius – 560–570 litų. Todėl ūkininkai neskuba sudaryti grūdų supirkimo sutarčių ir dar laukia aukštesnių supirkimo kainų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys atkreipė dėmesį, kad galutinė miltinių produktų kaina vartotojui mažiausiai priklauso nuo žemdirbių, t. y. grūdų supirkimo kainų.

„Paprastai žemdirbio dalis duonos kainoje sudaro 15–18 proc., todėl net kylant grūdų supirkimo kainai duona neturėtų brangti. Ir pernai tam tikru laikotarpiu grūdai buvo superkami šiuo metu esančiomis kainomis. Todėl dėl grūdų brangimo duonos neturėtų labai kilti“, – teigė pašnekovas. Tačiau, A.Gapšio įsitikinimu, grūdų supirkimo kainų pakilimo pretekstu šiemet brangindami miltinius produktus pasinaudos kepėjai ir prekybininkai.

„Yra buvę atvejų, kai mažmeninė duonos kaina pabrango greičiau, nei buvo pradėti supirkti grūdai. Užtenka tik diskusijų, kad grūdų kainos auga, – tiek malūnai, tiek kepėjai iškart pradeda kelti produkcijos kainas. Nors neretai realaus pagrindo didinti kainas net nėra“, – patikino A.Gapšys.

Paklaustas, dėl kokių priežasčių praėjusią savaitę Lietuvoje juoda duona pabrango beveik 4 proc., A.Gapšys neatmetė galimybės, kad dėl javapjūtės pradžioje sukilusių grūdų supirkimo kainų.

Išvadų dar nedaro

Bendrovės „Vilniaus duona“ rinkodaros vadovas Edvinas Abrukaitis sakė, kad dar per anksti reaguoti į pasaulines tendencijas. „Šiuo metu dar nedarome išvadų. Grūdų supirkimo kaina šiek tiek kyla, tačiau dabartinis pokytis dar nenulemia mūsų sprendimo keisti kainodarą. Jeigu pokyčiai bus reikšmingi ir mes turėsime žaliavą pradėti pirkti

REKLAMA

daug brangiau, tuomet būsime priversti peržiūrėti ir kainodarą. Šiuo metu tokio poreikio nėra“, – sakė E.Abrukaitis. Pasak jo, galutinė duonos ir jos produktų kaina galutiniam vartotojui svyruoja dėl konkurencinės aplinkos, o ne dėl grūdų kainos.

Grūdų perdirbėjai kol kas taip pat kylančias grūdų supirkimo kainas tik stebi. Kaip sakė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vykdomoji direktorė Dalia Stasiūnienė, sezono metu grūdų kainos gali ir kilti, ir kristi, o galiausiai stabilizuosis ir neviršys praėjusių metų kainos vidurkio. „Sunku prognozuoti, bet ilgametė patirtis kužda, kad taip gali būti“, – sakė ji.

Tiekėjai jau užsimena

Tačiau kai kurie tiekėjai prekybininkus jau informavo, kad miltų, duonos ir kitos miltinės produkcijos kainos padidės.

Kaip sakė prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis, tiekėjai jau pranešė, kad produkcija brangs, tačiau dar nesukonkretino, kiek ir kada. „Apie kainų pokyčius turime žinoti iš anksto, kad galėtume jiems pasiruošti. Todėl jeigu mums duoną tieks ir brangesnę, tai dar nereiškia, kad ji pabrangs galutiniam vartotojui. Gali būti, kad “Norfa„ kompensuos kainų padidėjimą“, – sakė D.Ryliškis.

Prekybos tinklai „Maxima“ ir „Rimi“ dar nėra gavę oficialių pranešimų dėl kainų pokyčių. „Kol kas girdėti tik spėlionės apie būsimą situaciją. Tačiau kadangi derlius šiuo metu tik pradedamas imti, galutinė situacija turėtų išaiškėti per kelias savaites“, – sakė Olga Malaškevičienė, bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene.

Ruginės duonos kainos struktūra*

Dalis Proc.

Žemdirbio 12,3

Malūno 7,8

Kepyklos 43,2

Prekybininko 19,3

Valstybės (PVM) 17,4

* 2012 m. kovas

Jolita MAŽEIKIENĖ


Rašyti komentarą...
b
barbutė
2012-08-03 13:52:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kažin ar lietuviai negali valgyti pigesnės duonos? Patys ir pirmiausia saviems žmonėms užauginom javus.
Atsakyti
0

.
...
2012-08-03 13:52:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šiaip tai čia nesamonė. Reiškias reikia visus remti visokiom subsidijom kad kaina poržemai nenukristų... Tai gal galim priversti ir už tam tikrą kainą parduoti kad kaian perdaug nepakiltų? Kodėl visa kontrolė tik į vieną pusę. Nors čia tada reiktų ir saugiklių prieš perdirbėjus nes jei ne žaliavą išparduos tai produktą ir evekto jokio.
Atsakyti
0

.
...
2012-08-03 13:58:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tik čia aišku dar klausimas kuri tos duonos dalis yra lietuviška. Nes teko matyt informacijoj UAB XYZ (toliau mažesniu šriftu) užsakymu pagamino kažkoksfirmospavadinimas. Kilmės šalis Estija. Tai ką jau mūsų kepyklos nebesugeba iškept duonos kad reik pas užseniečius prašyt?
Ir šiaip ne į temą: kam išvis reikalingas tas "UAB XYZ užsakymų" žmogui visai neįdomku kas ką užsakė. Svarbu kas gamino. Ir šiaip tam yra sąvokos platintojas ar importuotojas.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų