Lietuvos verslo konfederacija (LVK) išreiškė susirūpinimą dėl kitąmet kone dvigubai augsiančios NT mokestinės vertės. Anot konfederacijos, tokie staigūs mokestiniai pokyčiai gali turėti itin neigiamų pasekmių komercinio NT turintiems verslams.
Pavyzdžiui, kai kuriems verslams gali tekti mažinti investicijas ar net veiklos apimtis.
Didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus ir Kauno) merai verslo nerimą girdi ir jam pritaria – šiuo metu galiojanti tvarka, verslų atžvilgiu, neteisinga.
Verslas gali nesuspėti prisitaikyti
Šiuo metu komerciniam NT yra taikomi du pagrindiniai mokestiniai tarifai: 1 proc. tarifas, taikomas didžiajai daliai komercinio NT, ir 0,7 proc. tarifas, taikomas poilsio, maitinimo, viešbučių, kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatams.
Dėl šiemet atnaujintų NT turto verčių, kitąmet mokesčiai kai kuriems verslams išaugs kone dvigubai. Be to, prisidės ir 0,2 proc. papildomas mokestis, kurio lėšos bus skiriamos gynybai.
Siekiant išvengti per didelio šoko verslams, LVK siūlo išdėstyti mokestinės naštos augimą etapais, užtikrinant nuoseklų augimą per trejus metus. Visgi tam 2026 m. ir 2027 m. reiktų sumažinti NT mokesčio tarifus.
„Verslo bendruomenė tiki Vilniaus politikų išmintimi, nes jeigu nieko nekeisime, kitąmet verslui tenkanti NT mokesčio našta gali išaugti dvigubai, o kai kuriais atvejais – net trigubai. Kitais metais turime augantį pelno mokestį, bus įvedama ir naujoji NT mokesčio „gynybos dedamoji“, ir visa tai ant dvigubai augančių mokestinių verčių.
Suprantame, kad mokesčiai augs, tačiau toks staigus šuolis verslui būtų šokas. Todėl siūlome mokesčių augimą įgyvendinti palaipsniui, etapais“, – pabrėžia LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
LVK pažymi, kad didžiausia našta kitąmet teks verslui, kuris valdo daug nekilnojamojo turto. Kadangi prie tokio staigaus mokesčių augimo prisitaikyti tokiems verslams bus sudėtinga, dėl to gali tekti mažinti investicijas ir veiklos apimtis.
„Vien tam, kad padengtume kitąmet didėsiantį nekilnojamojo turto mokestį, prireiks dviejų mėnesių pajamų. Anksčiau dirbdavome mėnesį NT mokesčiui sumokėti, dabar dirbsime du.
Kitaip tariant, be įprastų veiklos išlaidų, keli mėnesiai uždarbio bus skirta tik NT mokesčiui padengti, jau nekalbant apie sparčiai augusį MMA dydį ir vis dar nesugrįžusį į priešpandeminį lygį užsienio turistų srautą į Lietuvą“, – dalijosi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Tuo metu NT plėtros bendrovės „Eriadas“ akcininkas ir LVK viceprezidentas Donatas Jurevičius pažymi, kad verslui reikia daugiau laiko prisitaikyti prie visų kitąmet įsigaliosiančių mokestinių pakeitimų.
Konfederacijos nuomone, toks spartus mokesčio augimas neigiamai paveiks verslo aplinką, todėl LVK siūlo sprendimą, kuris padėtų apsaugoti įmones nuo kaštų šoko ir verslo sąlygų blogėjimo.
T. y. Vilniaus miesto savivaldybė galėtų sumažinti NT mokesčio tarifus 2026 ir 2027 metais – taip mokestinių verčių augimas būtų išdėstytas nuosekliai per trejus metus, o verslas išvengtų staigaus finansinio šoko. Be to, savivaldybė ir tokiu atveju surinktų daugiau lėšų į savo biudžetą.
LVK siūlo mažinti du pagrindinius NT mokesčio tarifus: 1 proc. tarifą, taikomą didžiajai daliai komercinio NT, ir 0,7 proc. tarifą, taikomą poilsio, maitinimo, viešbučių, kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatams.
„Įgyvendinus mūsų pasiūlymą, savivaldybė dėl to nenukentėtų – priešingai, kasmet surinktų maždaug trečdaliu daugiau pajamų. Taigi, savivaldybė tik laimėtų: apsaugotų verslo aplinką ir kartu padidintų savo biudžeto pajamas“, – sako Andrius Romanovskis.
Be to, LVK siūlymą dėl NT mokesčio tarifo išdėstymo per trejus metus kviečia taikyti ne tik Vilniuje, bet ir kitose šalies savivaldybėse.
Kaune – patys minimaliausi tarifai?
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis primena, kad kiekvienais metais savivaldybių tarybos tvirtina kitų metų komercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus arba tiesiog palieka galioti senus, kaip juos nustato įstatymų rėžiai.
„Daug metų ši tema Kaune, kaip ir daugelyje kitų miestų, net nebuvo diskusijos objektu. Šiemet – kitaip. Diskusija aštri beveik visoje šalyje. Atrodo, kad valstybės sprendimai specialiai metami vienu „šoko terapijos“ smūgiu“, – pabrėžia jis.
Anot Kauno mero, dar labiau situaciją apsunkina ir tai, kad būtent šiemet Registrų centras perskaičiavo turto vertes.
„Šį kartą perskaičiavo – drastiškai. Tiek mūsų specialistai, tiek ir atstovai iš verslo asociacijų skaičiuoja, kad pokytis sieks 70–120 procentų.
Reiškia, tokia apimtimi ir turėtų didėti mokamas mokestis. Kaip tik nuo ateinančių metų visam komerciniam turtui prisideda dar papildomi 0,2 proc., atskirai keliausiantys į Gynybos fondą“, – nuogąstavo V. Matijošaitis.
Jis neslepia, kad pats nuo šių sprendimų nusišalina, nes šia tema yra gana šališkas – t. y. patys yra verslininkas ir turi komercinės paskirties turto.
„Kaip pilietis negaliu suprasti, kiek valstybė įsivaizduoja galinti be atvangos krauti mokesčių naštą, kurią, galų gale, sumoka kiekvienas pilietis. Užuot mąsčius apie tai, kaip valstybė galėtų uždirbti nekeldama mokesčių, priimami paprasčiausi sprendimai – tiesiog didinti jau esamus mokesčius.
Daug metų sakau: valstybė turi be proto daug nekilnojamo turto, kurio nesugeba įveiklinti. Dalį pajamų galėtų gauti protingai parduodama neįveiklintą turtą, kurį dažnai dar ir palieka griūti.
Valstybė uždirbtų tiek iš pardavimo, tiek iš vėliau mokamo NT mokesčio, nuo kurio valstybės įstaigos valdančios turtą yra atleistos“, – pasakojo Kauno miesto meras.
Anot V. Matijošaičio, yra pasitaikęs ne vienas toks atvejis.
„Pavyzdžiui, Kaune kariuomenei priklausantis pastatas su skylėtu stogu Karo ligoninės gatvėje, Vilniaus universiteto pastatas Karaliaus Mindaugo prospekte, aptriušusios Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos sienos Maironio gatvėje, tas pats Centrinis Kauno paštas, į kurį jau gaila žiūrėti. Kuomet valstybė sau neskaičiuoja mokesčių už apleistus statinius, tai bepigu juos laikyti“, – pasidalijo jis.
Kauno meras nurodė, kad iki šiol Kaune daug metų galiojo du NT tarifai komerciniam turtui – 0,7 ir 1 proc.
Jis pasidalijo, kad po diskusijų su verslo asociacijomis, Kauno savivaldybės administracija ketina siūlyti sumažinti tarifą iki minimalios ribos – 0,5 proc. Nepaisant to, net ir sumažinus tarifą iki minimalios ribos su 0,2 proc. skiriamu gynybai, verslas mokės 0,7 proc., o tai reiškia, kad mažinimas tik nedidele dalimi amortizuos faktinį mokesčio augimą.
„Kaunas nerimauja ne vienintelis – bendraujant su kitų savivaldybių merais išgirdau tokius pat ar labai panašius nuogąstavimus. Panašu, kad Kauno sprendimą taikyti pačius minimaliausius tarifus išgirdo ir kiti didieji Lietuvos miestai.
Valstybė turi galvoti ne tik apie tai, kaip padidinti mokesčius, bet ir apie tai, kaip racionaliai tvarkyti turtą ir atleisti piliečius nuo nereikalingos naštos. Jau nekalbu apie nuolatinį valstybės biurokratinio aparato augimą“, – komentavo V. Matijošaitis.
Vilniaus miesto savivaldybė ieškos balanso
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas taip pat neslėpė, kad girdi verslo susirūpinimą. Anot mero, šiuo metu galiojanti tvarka yra neteisinga, nes verslams sukelia šoką.
„Iš tiesų, dabartinė nacionalinės valdžios reguliuojama tvarka, kai nekilnojamojo turto vertės atnaujinamos kas penkerius metus, yra bloga, nes sukelia mokestinės naštos šoką.
Vertės auga nuolat, tačiau retas peržiūrėjimas lemia staigų ir smarkų mokesčių augimą“, – pabrėžė jis.
V. Benkunskas pažymėjo, kad šie metai nėra išskirtiniai – tokia situacija kartojasi kas penkerius metus, todėl jo nuomone, šį aspektą nacionalinei valdžiai būtina peržiūrėti.
Vilniaus miesto meras mano, kad NT vertinimas turėtų būti vykdomas dažniau.
„Mano manymu, NT vertinimas turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kas dvejus metus.
Verslo konfederacijos siūlymus esame gavę ir vertiname, žiūrėsime, kiek juos galime atliepti“, – komentavo V. Benkunskas.
Pasak jo, ne mažesnis rūpestis – subalansuoti savivaldybės biudžeto pajamas, iš kurių finansuojame kiekvienam sostinės gyventojui ir verslui aktualias viešąsias paslaugas, infrastruktūros atnaujinimą ir statybas, kitus įsipareigojimus.
Kadangi šiose srityse kainos per penkis metus taip pat augo, todėl joms reikia daugiau biudžeto lėšų.
„Ieškosime balanso – kaip atliepti verslo rūpesčius ir kiek mokesčių tarifas galėtų būti sumažintas, bet tuo pačiu, kad tai neišbalansuotų miesto biudžeto. Kol kas galutinio sprendimo nėra“, – nurodė meras.
