Kiekvienas vairuotojas privalo apdrausti savo automobilį civilinės atsakomybės draudimu, tačiau net būdamas nekaltas dėl eismo įvykio, gali patirti nemažai nuostolių. Kam žala, o kam pelnas? Brokeriai teigia, kad draudimas – toks pat verslas kaip ir turgus – jei nebūsi budrus, apgaus.

Nukenčia ir nekaltas

Šiaulietis Vytautas ankstų vasario rytą savuoju „Ford Galaxy“ išskubėjo į Klaipėdą. Šį automobilį vyras nusipirko prieš pusmetį už 14 tūkst. litų. Neskubėjo, nes buvo šiek tiek pašalę, tačiau kelionės tikslo nepasiekė.

Asfaltą dengė plikledis. Priešais atlėkė nevaldomas „SAAB“ markės automobilis su vasarinėmis padangomis ir trenkėsi beveik kaktomuša. Vairuotojai per stebuklą sveiki, tačiau automobiliai nepataisomi. Autoserviso specialistai pasiūlė už sumaitotą „fordą“ 500 litų.

Draudimo kompanijos atstovai atlygino apie 7000 litų žalos, atskaičiavę likutinę vertę. Vytautas nustebęs – jis nekaltas, tačiau nukentėjo ne mažiau nei kaltasis. Bandė aiškintis su draudikais, o šie atsakė, kad viskas teisėta – apmokėta tiksliai pagal oficialią automobilio vidutinę rinkos vertę.

Šiaulietis įniko į automobilių pardavimo tinklalapius – nejaugi jo mašina taip atpigo per pusmetį? Žiūrėjo keliuose šaltiniuose, tačiau pigiausias toks automobilis kainavo apie 11 tūkst. litų. Tokios pat komplektacijos – su šildomu priekiniu stiklu, kondicionieriumi, garso aparatūra, signalizacija, variklio savybėmis, kėbulo stoviu – kainavo ne mažiau nei 13 tūkst. litų.

REKLAMA

Kreipėsi į draudiką, kuris atsakė nieko negalintis padėti – kainos sutartinai nustatomos tik pagal www.emprekis.lt ir UAB „Mažasis prekeivis“ skaičiuokles. Šios instancijos sudaro mėnesinius leidinius, kurie apima naudotų transporto priemonių vidutines kainas. Vertinami iki trisdešimties metų senumo automobiliai. Deklaruojama, kad vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Tą patį puslapį nurodo ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Vytautas nuleido rankas ir nusprendė už gautus pinigus pabandyti „prikelti“ automobilį naujam gyvenimui. Gal pavyks parduoti ir atsiimti bent dalį nuostolių.

Vertinimo svertai kelia abejonių

Vienas Šiaulių draudimo brokeris, panorėjęs likti nežinomu, užtikrino, kad Vytautui ir panašaus likimo vairuotojams dar ne viskas prarasta. Jie gali reikalauti pakartotinai įvertinti žalą, samdyti nepriklausomus vertintojus, skųsti draudikus teismui. „Žmogui žala turi būti atlyginta, tačiau draudimas juk taip pat verslas – kuo mažiau išmoki nukentėjusiam, tuo daugiau uždirbi“, – teigė brokeris.

Pašnekovas patvirtino, kad draudikai, vertindami automobilio vertę, remiasi jau minėtais dviem šaltiniais. Nežinia, ar galima čia įžvelgti korupciją, tačiau net nepriklausomi žalos vertintojai turi jais vadovautis, nors Lietuvoje yra ir daugiau panašių šaltinių. Šiomis skaičiuoklėmis nesinaudoja muitinė. Ji pasitiki tik Transporto mokslinio tiriamojo centro duomenimis.

Brokeris mano, kad jo profesijos žmonių draudikai šiek tiek bijo. Jei draudikai vertina automobilius, tai brokeriai vertina draudikus. Į juos žmogus gali kreiptis, norėdamas pasirinkti kompaniją, kurioje geriausia draustis. „Su mumis ir mūsų klientais draudikams labiau apsimoka draugauti, nei pyktis. Daugumai žmonių reikėtų pasitarti su brokeriu. Gal jam draudimas kitoje kompanijoje kainuotų dvigubai pigiau“, – sako brokeris.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad civilinės atsakomybės draudimas nebūtinai atlygina visus nuostolius, o tik sušvelnina žalą.

REKLAMA

A. Romanovskis priminė, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra kruopščiai prižiūrimas Valstybės. Visai kita kalba, kai automobilis draustas dar ir kasko draudimu. Tuomet nukentėjusiam iškart atlyginama pagal kasko draudimo sutartį, o draudimo bendrovės toliau situaciją aiškinasi tarpusavyje. „Ne veltui kasko draudimas kainuoja daug brangiau nei privalomasis“, – paaiškino asociacijos direktorius.

Kada draudikas geras?

Kalbintas brokeris sako, kad yra nedaug atvejų, kai draudikas kalba su jumis maloniai. Viena – kai jūs sudarinėjate su kompanija sutartį, o kita – kai į jūsų automobilį atsitrenkė neapsidraudęs vairuotojas. Tada žala skaičiuojama be gailesčio, nes sumokama iš Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro. Kiekviena draudimo kompanija, draudžianti automobilius civilinės atsakomybės draudimu, moka šiai įstaigai įmokas, kuriomis padengiami panašūs atvejai.

Pašnekovas neabejoja – jei pirmąkart patekai į eismo įvykį, draudikai tave tikrai „išdurs“. Toks jų darbas. Amerikoje ir kai kuriose Europos šalyse draudikai mokomi, kaip padėti psichologiškai sužlugdytam žmogui. Jie moka sudaryti besirūpinančio žmogaus įvaizdį. Mūsiškiai puikiai žino, kad gerumas gali kirsti per atlyginimą pačiam draudikui.

Draudikas gali tapti geras, kai reikalų imasi nepriklausomi žalos vertintojai. Tai savotiška kasta, į kurią patenka ne kiekvienas. Ne vienas draudikas arba brokeris svajoja tapti nepriklausomu žalos vertintoju, tačiau šiame klane naujokų būna mažai.

Nepriklausomi žalos vertintojai – dar vienas saugiklis draudimo žaidime, kuriuo gali pasinaudoti vairuotojai, nesutinkantys su draudikų vertinimu. Vertintojo paslaugos kainuoja apie 500 litų, tačiau galima atgauti žymiai daugiau.

Žala – konkretus dalykas

Žalos vertintojas Domas Grunskis tikina, kad beveik visais atvejais jis apskaičiuoja didesnę žalą, nei nustatė draudikas. Tai lengvai paaiškinama – draudikas itin kruopščiai skaičiuoja detalių nusidėvėjimą. Be to, paties automobilio kainos vertinimas dažnai būna neobjektyvus. Nepriklausomas vertintojas atkreipia dėmesį į visus automobilio privalumus, galimybes suremontuoti iki priešavarinio stovio ar nusipirkti panašios vertės automobilį.

REKLAMA

Apie Vytauto atvejį D. Grunskis pasakė: „Žiauroka situacija“. Vertintojas neskuba kaltinti draudikų. Gal iš tiesų automobilis buvo įsigytas brangiau, nei jo vidutinė rinkos vertė. Neatmetama galimybė, kad draudikas tinkamai neįvertino žalos. Nebūtinai siekdamas savo kompanijai naudos. „Kiekvienas atvejis individualus. Suklysti gali visi. Nepriklausomus vertintojus samdo ne tik susirūpinę vairuotojai, bet ir pačios draudimo bendrovės. Joms taip pat dažnai apsimoka sužinoti tikrąją žalą.“

D. Grunskis pritaria, kad draudikai gali siekti mažesnių išmokų: „Jie tarsi parduoda žalą kuo pigiau. Tačiau piknaudžiauti tuo nederėtų. Juk neįrodysi, kad žemė yra lagamino formos, kai kainos ir padariniai akivaizdūs. Taikant įvairius vertinimo metodus, tikroji žala nustatoma gana tiksliai.“


Rašyti komentarą...
T
Techno
2011-04-25 13:09:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Reikėtų papildyti įstatymą punktu, kad draudikas, klientui pageidaujant privalo apmokėti tokio pat modelio, tokių pat išleidimo metų, tokios pat komplektacijos automobilio pirkimą - pasibaigtų greit visi išsikalinėjimai.
Draudikų pelnas turėtų būti tik iš tų pinigų kuriuos sumokėjo apsidraudę ir neturėję įvykių žmonės, o ne akivaizdžiai apiplėšinėjant klientą
Atsakyti
0

t
turas
2011-04-25 17:38:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Cia kalbama apie masinas, apie sveikata nieko neraso. Ten isvis draudikai daro ka nori, mano buvusi uz dvi nutrauktas kojas is reso europa draudimo gavo 3500 litu. Tukstsntis euru uz abi nutrauktas kojas 26 metu merginai. Uz masina ir vos daugiau puse pasiule, bet nepriklaisomo eksperto deka dar apie 10k dadejo.
Atsakyti
0

a
advx
2011-04-26 17:24:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
esu turbūt labai sėkmingas - du kartus teko bendrauti su draudikais ir abu kartus sumokėjo dvigubai daugiau nei išleidau remontui.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų