Siekiant sušvelninti išaugusios infliacijos padarinius, prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasiūlė didinti NPD 50 eurų – nuo dabartinių 460 iki 510 eurų.
Nes kuo NPD didesnis, tuo mažiau gyventojų pajamų mokesčio reikia sumokėti ir tuo didesnė suma žmogui lieka į rankas.
Pavyzdžiui, uždirbantiems minimalią mėnesinę (MMA) 730 eurų algą dėl priimto šalies vadovo pasiūlymo, į rankas išmokama suma padidėtų apie 10 eurų per mėnesį – nuo maždaug 533 eurų iki 543 eurų.
Kadangi didinti NPD siūloma atgaline data nuo metų pradžios, už šiuos metus žmogui papildomai liktų 120 eurų. Uždirbantiems daugiau nei MMA padidintas NPD reikštų proporcingai kiek mažesnę papildomą sumą į rankas.
G. Nausėda pasiūlė mokėti ir vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
Papildomos išmokos reikštų didesnes valstybės biudžeto išlaidas, o jos sumažėtų, jei dėl didesnio NPD būtų surinkta mažiau mokesčių. Dėl to prezidento pasiūlymas vertinamas atsargiai.
Darbdaviai siūlymui pritaria
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad NPD turėtų prilygti MMA dydžiui.
„Jau ilgai apie tai kalbame, džiugu, kad pagaliau kažkas yra daroma. Jeigu tai pagaliau bus padaryta, matysime, kad Vyriausybė ne tik žodžiais, bet ir darbais, mažina socialinę atskirtį ir kovoja su infliacija. Tai būtų geresnis sprendimas nei mažinti PVM prekėms ar paslaugoms. Tada naudą gaus visi, net tie, kurie tikrai gali ir daugiau mokėti už prekes ar paslaugas“, – teigė darbdavių atstovas.
D. Arlauskas tikino, kad NPD didinimas atlyginimų augimui įtakos neturės.
„Atlyginimų dydį lemia ne mokesčiai, o konkurencija darbo rinkoje. Pasiūlos ir paklausos santykis. Kai darbdaviai neranda darbuotojų, jie nori ar nenori turi kelti atlyginimus. Tačiau keliant atlyginimus reikia galvoti, ką daryti: ar dalį darbuotojų atleisti, ar pakeisti robotais, technologiniais įrenginiais.
Nes ne visada yra galimybė kelti ir gaminamų produktų kainas. Šiuo metu infliacija didelė, bet nežinia, kaip bus ateityje“, – komentavo darbdavių atstovas.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pirmiausia tikisi sulaukti detalesnio šalies vadovo G. Nausėdos pasiūlymo dėl NPD.
„Trečiadienį planuojame susitikti su prezidentu, pasikalbėję ir nuspręsime pritarti ne ne NPD didinimui“, – sakė darbuotojų atstovė.
NPD siūlo didinti, bet ne dabar
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat pritarė NPD didinimui.
„Pagaliau jį reikėtų prilyginti MMA, kad nebeliktų erdvės politikavimui dėl šio dydžio.
Tačiau NPD nereikėtų didinti viešųjų finansų sąskaita, jau sudarius ir suplanavus biudžetą. Padidinę NPD, prarasime dalį mokesčių. Tad prieš siūlant didinti NPD reikėtų pasiskaičiuoti, kokie bus mokestiniai praradimai dėl šio sprendimo. Ir ar biudžeto stabilumas šiemet nuo to nenukentėtų“, – siūlė ekonomistė.
Anot jos, karštligiškai kovoti su infliacija šiuo metu tikrai nereikėtų.
„Jau sudarant šių metų biudžetą buvo galima numatyti, kad infliacijos piką pasieksime šių metų pirmąjį ketvirtį. Tai jokia naujiena ar netikėtumas. Tam buvo ir pasiruošta – pakelta minimalioji alga, padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Šios priemonės buvo numatytos ir įskaičiuotos į biudžetą.
Tad reikėtų suprasti, kad nors infliacija šiuo metu ir yra didelė, ilgainiui ji pradės slopti, nes ją lemia išoriniai, o ne vidiniai veiksniai“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė pastebėjo, kad Lietuvos politikai žiūri į Lenkijos pavyzdį, kur politikai keliauja populistiniu keliu ir bando pataikauti rinkėjams.
„Lietuvos politikams irgi nelengva atsilaikyti nuo panašių siūlymų. Tačiau reikėtų suprasti, kad įvairios lengvatos būtų daromos mūsų mokesčių pinigais. Ir jeigu dabar priimsime neapgalvotus sprendimus vėliau tai gali atsigręžti į tuos pačius gyventojus, didesniais mokesčiais“, – įspėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai: NPD kainų nesumažins
Ekonomistas Marius Dubnikovas sutiko, kad Lietuvoje reikėtų toliau didinti NPD.
„Jau keletą metų vis netyla diskusijos, kad NPD reikėtų sulyginti su MMA. Tad pagaliau tai reikėtų ir padaryti. Tada augant minimaliam atlyginimui didėtų ir NPD. Tada nebeliktų politinių rietenų dėl NPD didinimo ir svarstymų, kokią įtaką tai darytų biudžetui. Tačiau dalis politikų tam priešinasi, nes padidinus NPD į biudžetą būtų surenkama mažiau pinigų.
Tačiau nors ir būtų padidintas NPD, kainų jis nesumažins, jos vis tiek išliks didelės“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, žmonių pajamos turėtų augti organiškai, kas ir buvo daroma, didinant MMA ir pensijas.
„Tačiau kiti valdžios siūlymai yra populistiniai ir didelės įtakos kainoms taip pat neturės. Pavyzdžiui, jeigu žmogus už šildymą moka 100 eurų, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui mažinimas nuo 9 proc. iki 0 proc., reikš tik 9 eurais mažesnę sąskaitą.
Ši PVM lengvata nėra tikslinga, ji taikoma visiems gyventojams, kurie šildosi centriniu šildymu. Tačiau jeigu žmogus gyvena name ir šildosi dujomis, jam ši lengvata nepriklausys. Ši parama netikslinga ir teikiama visiems ir tiems, kuriems reikia, ir tiems, kuriems jos nereikia. Be to, turtingas žmogus net negali atsisakyti šios lengvatos, jeigu jam ji nereikalinga. Verčiau reikėtų plėsti ratą žmonių, kuriems būtų skiriamos šildymo kompensacijos arba jas didinti“, – siūlė M. Dubnikovas.
Jis kritiškai įvertino ir prezidento siūlymą mokėti 100 eurų išmokas skurdžiai gyvenantiems žmonėms.
„Toks pinigų mėtymas kainuoja labai brangiai, o pridėtinės vertės nesukuria. Jeigu jau ketinama skirti žmonėms pinigų iš biudžeto, jiems reikėtų duoti meškerę, o ne žuvį.
Pavyzdžiui, už žadamus skirti pinigus būtų galima spartinti ir greitinti daugiabučių renovaciją arba skatinti žmones naudoti saulės energiją, dalį jos kompensuoti. Taip didintume energetinę nepriklausomybę“, – patarė M. Dubnikovas.
