Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaraisiais metais pensijos Lietuvoje nuolat didinamos, tačiau jos išlieka vienos iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Siekiant bent iš dalies pakeisti tokią situaciją, Seime registruotas naujas įstatymo projektas. Juo siūloma nustatyti, kad jeigu mirusiojo pensija buvo didesnė, ji toliau turėtų būti mokama gyvam likusiam našliui ar našlei.

Pastaraisiais metais pensijos Lietuvoje nuolat didinamos, tačiau jos išlieka vienos iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Siekiant bent iš dalies pakeisti tokią situaciją, Seime registruotas naujas įstatymo projektas. Juo siūloma nustatyti, kad jeigu mirusiojo pensija buvo didesnė, ji toliau turėtų būti mokama gyvam likusiam našliui ar našlei.

REKLAMA

Tokias įstatymo pataisas registravo Seimo Darbo partijos frakcijai priklausantys Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Viktoras Fiodorovas ir Vaida Giraitytė-Juškevičienė.

Senesni ir vyresni skursta labiau

„Projekto rengimą paskatino būtinybė pagelbėti pensinio amžiaus žmonėms, kurie lieka gyventi vieni ir kurie sudaro nemažą vienišų žmonių Lietuvoje dalį. ES esame ketvirti iš visų ES valstybių pagal 65 m. ir vyresnių žmonių skaičių, kuriems gresia arba kurie patiria skurdą, socialinę atskirtį“, – nurodoma pataisų aiškinamajame rašte.

Jame taip pat teigiama, kad vienišų vyresnių (65 metų ir vyresnių) asmenų skurdo lygis yra aukštesnis. Esą nors vyrų pensininkų skurdo situacija yra žemesnė nei šalies vidurkis, pensinio amžiaus sulaukusių moterų padėtis yra daug prastesnė: skurdo rizikos rodiklis lenkia tiek šalies, tiek ES vidurkius (pastarąjį kone dvigubai).

REKLAMA

„Analizuojant užsienio šalių socialinės paramos sistemas akivaizdu, kad būsto apgyvendinimo išlaidos dažnai yra labai svarbios žemas pajamas turintiems namų ūkiams, ypač našliams, kurie liko vieni ūkyje be sutuoktinio. Seimą jau ne kartą pasiekė raginimai nedelsiant grįžti prie siūlymo kurti vienišų pensinio amžiaus asmenų paramos sistemą“, – aiškina projekto rengėjai.

Taigi, pasak jų, vienas iš būdų sumažinti žemiau skurdo ribos gyvenančių pensinio amžiaus žmonių skaičių būtų galimybė, vienišam žmogui gauti mirusio sutuoktinio senatvės arba netekto nedarbingumo didesnę pensiją.

REKLAMA
REKLAMA

„Galimybė pensinio amžiaus žmogui pasirinkti didesnę mirusio sutuoktinio socialinio draudimo pensiją suteiktų galimybę gyventi oriau ir dėl to, valstybė sudėtingu pandemijos laikotarpiu nepatirtų jokių papildomų išlaidų.

Dabartinis reguliavimas kuomet vienas iš sutuoktinių, kurio pensija buvo didesnė miršta, verčia kitą sutuoktinį atsidurti už skurdo ribos“, – nurodo Seimo nariai.

Jie skaičiuoja, kad įgyvendinus siūlomą projektą per metus papildomai reikėtų apie 70 mln. eurų, o siūlomą pensiją iš viso gautų apie 210 tūkst. gyventojų.

Gauti didesnę pensiją – neteisėta?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kritiškai vertina tokį pasiūlymą. Pasak ministerijos komentaro, pirmiausia kyla klausimų, dėl jo teisėtumo.

„Konstitucinis teismas ne kartą yra pasakęs, kad socialinio draudimo pensijos dydis turi priklausyti nuo socialinio draudimo įmokų, t. y. kuo didesnė socialinio draudimo įmokų suma įmokėta, tuo didesnė socialinio draudimo pensija priklauso asmeniui.

REKLAMA
REKLAMA

Siūlomas teisinis reguliavimas būtų pagristas ne asmens sumokėtų socialinio draudimo įmokų suma, o jo mirusio sutuoktinio. Kyla klausimas ir dėl galimo lėšų poreikio įvertinimo, ar tikrai projekto iniciatoriams yra žinomas asmenų, kurių mirę sutuoktiniai gavo didesnes socialinio draudimo pensijas, skaičius“, – nurodė ministerija.

Vis dėlto Lietuvoje daug metų mokamos socialinio draudimo našlių pensijos, kurių dydis visiškai nepriklauso nuo sumokėtų įmokų. Jų teisėtumo iki šiol niekas nenuginčijo.

Kaip ten bebūtų, ministerijai pasiūlymas atrodo abejotinas ir dėl kitų priežasčių.

„Kita vertus, neaišku kaip tai koreliuoja su lyčių lygybe. Ar toks siūlymas nereikš, kad moterys ir toliau turi labiau prisiimti šeiminius įsipareigojimus ir taikytis su mažesniais atlygiais vien dėl to, kad vėliau po sutuoktinio mirties galėtų gauti jo pensiją? 

Visuomenė yra ne vien sutuoktiniai, bet ir šeimų nesudarę asmenys, kaip su jų teise gauti didesnes pensijas?“ – retoriškai klausia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

REKLAMA
REKLAMA

Siūlo susitarti visoms partijoms

Neseniai Lietuvos bankas (LB) pateikė savo išvadą dėl Vyriausybės siūlomo kitų metų valstybės biudžeto, su juo susijusius kitas įstatymų iniciatyvas, tarp kurių yra ir siūlymų keisti pensijų skaičiavimą.

LB atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos pensijų sistema nebus stabili, kol nebus „užantspauduota“ plačiu politiniu susitarimu, todėl siūlome jo siekti. Projektuose siūlomi nauji pensijų sistemos pakeitimai.

Bankas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema koreguojama beveik kasmet.

„Manome, kad tokios dažnos korekcijos neigiamai veikia gyventojų pasitikėjimą socialinio draudimo pensijų sistema ir neskatina aktyviau joje dalyvauti. Todėl siūlome rimtai apsvarstyti „socialinį kontraktą“ dėl pensijų sistemos ir jį įtvirtinti aukščiausiu konstituciniu lygiu.

Konstitucinio lygio susitarime reikėtų apibrėžti esminius pensijų sistemos parametrus ir juos užtikrinančias finansavimo priemones, pavyzdžiui, santykį tarp pagrindinės ir individualios pensijos dalių, siekiamas (tikslines) pakeitimo ir (arba) išmokos normas, siektinus skurdo rodiklius ir pan.“ – pasiūlė LB.

REKLAMA
REKLAMA

Jo specialistų įsitikinimu, taip atsirastų galimybė nuodugniai peržiūrėti semantiką ir įvertinti, ar tikrai visos dabartinės išmokos, kurios vadinamos „pensija“, yra pensijos tikrąja prasme (t. y. priklauso nuo įmokų).

„Neabejojame tokio susitarimo nauda, nes jis padidintų socialinio draudimo pensijų sistemos stabilumą, sistemoje dalyvaujančių asmenų informuotumą, apribotų politinio ciklo įtaką“, – apibendrino LB.

„Eurostat“ duomenimis, įvertinus gyventojų perkamąją galią, vienam jų tenkančios išlaidos senatvės pensijoms Lietuvoje yra šeštos mažiausios tarp visų ES šalių.

„Sodros“ duomenys rodo, kad šiuo metu senatvės pensijas gauna 610 tūkst. šalies gyventojų. Vidutinė senatvės pensija yra 413 eurų.

LIKUSIAM GYVAM SUTUOKTINIUI PRIKLAUSYTU 50 PROCENTU BUVUSIO SUTUOKTINIO PENSIJOS IR TAI BUTU TEISINGAI,NES VALSTYBE MIRUS SUTUOKTINIUI SIA PENSIJA PASISAVINA ,O LIKES SUTUOKTINIS LIEKA PRIE SUSKILUSIOS GELDOS,O NASLIU PENSIJA TAI YRA GRASIAI IR POPULISTINIS SPRENDIMAS
Toks pasiulymas ,kad likes vienisas is sutuoktiniu pasirinktu mirusio sutuoktinio pencija jaigu ji buvo didesne ,o kodel nekalba apie teisingesni varijanta ,kad likes vienas sutuoktinis paveldi puse savo sutuoktinio pencijos nepriklausomai kokio ji dydzio buvo tiesiog gauna mirusio sutuoktinio puse pencijos kaip tai daro kitos issivyste salys tai butu teisingiausias varijantas ir skurdas sumazetu vienisu zmoniu ir nereiketu trupinti trupinius po 30 eu. nasliu pencijoms.
Naslio (-es) pensija reikia didinti bent iki 100 euru, taip butu teisingiau, nes visi nasliai gautu vienodai, o ne tie kurie daugiau gavo pensijos, o kurie maziau gavo iseina nieko negautu.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų