Iki šiol gyventojai yra skatinami įsirengti saulės elektrines savo namuose. Vis tik dabar parama skirstoma ne tik elektrinių pirkimui, bet ir energijos kaupiklių įsirengimui.
Tokius pokyčius, panašu, lėmė dabartinė situacija rinkoje. Kaip sako elektros tiekėjai, dėl perteklinės elektros gamybos dabar tenka dažniau padengti „balansavimo kaštus“.
Kitaip tariant, elektros tiekėjams vietoje pelno iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulė, vėjo ir pan.), gali tekti patirti nuostolius.
Susimokėtų visi, net ir negaminantys elektros
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad dėl nepastovumo elektros gamybos rinkoje yra parengtas naujas planas.
Energetikos ministerijos vertinimu, jei būtų įgyvendinti pakeitimai, nereikėtų pereiti prie gaminančių vartotojų grynojo atsiskaitymo, dar vadinamo „net billing“, modelio (grynasis atsiskaitymas, kai pagaminta ir nepanaudota elektros energija parduodama už su tiekėju sutartą kainą ir apskaitoma pinigine verte).
Kitaip tariant, gaminantys vartotojai liktų prie vadinamojo „net mettering“ atsiskaitymo būdo, t. y., kai į tinklą patiekiama energija superkama už tuo metu biržoje esančią elektros kainą, bet gaminančiam vartotojui ji apskaitoma ne pinigine verte, o kilovatvalandėmis (susigrąžinti iš tinklo galima tiek kilovatvalandžių energijos, kiek jų buvo patiekta, nepriklausomai nuo tuo metu esančios elektros biržos kainos).
Tačiau yra vienas „bet“. Dėl to gaminantiems, o ir visiems kitiems elektros vartotojams tektų susimokėti papildomai. O surinktos lėšos vėliau nukeliautų į elektros tiekėjų sąskaitas.
„Naujai pasiūlytas gaminančių vartotojų modelio pokytis yra orientuotas į kompensacinį mechanizmą elektros tiekėjams, siūlymas užtikrina tolygų visų rinkos dalyvių kaštų pasiskirstymą ir kartu išlaiko jau dabar veikiantį bei gaminantiems vartotojams patrauklų dvipusės apskaitos („net-metering“) modelį, kurio ministerija artimiausiu metu atsisakyti neplanuoja.
Kompensacinis mechanizmas būtų įgyvendinamas per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemą atsižvelgiant į gaminančių vartotojų sukuriamą naudą elektros energetikos sistemai.
Iš gaminančių vartotojų ir kitų elektros vartotojų surinktos lėšos keliautų elektros tiekėjams kaip kompensacija už susidarantį elektros kainų skirtumą dėl dvipusės apskaitos („net-metering“) modelio taikymo“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare anksčiau sakė ministerijos atstovai.
Dalis tiekėjų nelaukia ir brangina paslaugas
Vis tik, panašu, ne visi tiekėjai tokiais ministerijos planais yra patenkinti ir jau dabar imasi priemonių, skirtų nuostoliams mažinti.
Štai elektros tiekėja „Enefit“ jau skelbė, kad nuo lapkričio 5 d. naujoms elektros tiekimo sutartims taikys didesnius fiksuotus mėnesinius mokesčius.
Nuo šiol naujiems klientams, pasirinkusiems elektros tiekimo planus „Laisvas“ arba „Fiksuotas“ mėnesinis mokestis bus 5 eurai, o planui „Fiksuotas+“ bus taikomas 7 eurų mokestis. Iki šiol naujas elektros tiekimo sutartis sudariusiems klientams atitinkamai taikytas mėnesinis 2 ir 3 eurų mokestis.
Kaip pranešime žiniasklaidai sakė „Enefit“ vadovas Valdemar Fiodorovič, sprendimas priimtas reaguojant į naujausius Energetikos ministerijos siūlomus įstatymo pakeitimus, susijusius su gaminančiais vartotojais.
Jei pakeitimai bus priimti, pasak jo, tai nesubalansuos rinkos, o tiekėjai ir toliau dėl to patirs milijoninius nuostolius.
„Sprendimą didinti fiksuotą mėnesinę įmoką klientams diktuoja rinka. Ir tik rinka. Šalyje vis dar galiojantis dvipusės apskaitos modelis („net-metering“) dar nuo 2023-ųjų generuoja tiesioginius nuostolius tiekėjams, o sparčiai augantis gaminančių vartotojų skaičius nuostolį tik augina.
Visiškai nenorime kelti kainų klientams, tačiau esame priversti priimti šį sprendimą, kad ir toliau užtikrintume verslo tęstinumą ir galėtumėme vykdyti turimus įsipareigojimus. Anksčiau sutartis sudariusiems klientams liks galioti turimos sąlygos“, – sakė V. Fiodorovič.
Jo vertinimu, dvipusės apskaitos modelis („net-metering“) buvo reikalingas iš pat pradžių, kai gyventojai ir verslai buvo skatinami pereiti prie atsinaujinančių išteklių.
Tačiau dabar situacija, pasak jo, pasikeitė.
„Jei palyginsime atsinaujinančios energijos šaltinių kiekį Lietuvoje 2022-aisiais ir šiandien – pamatysime, kad jų skaičius išaugo beveik 3 kartus. Didelė dalis vartotojų tapo gaminančiais, dėl to šalyje kartais išaugo gamyba vasarą dienos metu, o tai kartu išaugino ir rinkos balansavimo kaštus, kuriuos dengia tiekėjai.
Pavyzdžiui, jei 2022-aisiais vidutiniškai balansavimo kaina megatvalandei siekė iki 2 eurų, šiandien ji kainuoja nuo 10 iki 20 eurų.
Vien pernai „Enefit“, administruodama gaminančius vartotojus, patyrė daugiau nei 1,8 mln. eurų nuostolį. Šiemet, tikėtina, skaičius bus dar didesnis“, – kalbėjo jis.
Bendrovės atstovo įsitikinimu, grynojo atsiskaitymo („net-billing“) apskaitos modelis – vienintelis būdas, kaip esą būtų galima subalansuoti rinką, t.y. tiek elektros gamybą, tiek vartojimą.
„Tačiau esame atviri diskusijoms, neatmetame kitų kompensacijos mechanizmų. Visgi, panašu, kad kol kas nei ministerija, nei reguliuotojas nėra pasiryžę sukurti sąlygų, kurios būtų sąžiningos visų vartotojų atžvilgiu“, – sako V. Fiodorovič.
Jis priduria, kad be gaminančių vartotojų apskaitos nepriklausomiems tiekėjams taip pat numatoma nuo kitų metų perkelti ir balansavimo pajėgumų mokestinę naštą, kuri gali dar labiau didinti galutinę kainą klientams.
„Enefit“ bendrovei nusprendus padidinti mokestinę našta klientams, bendrovės vadovas žada, kad fiksuotas mėnesio mokestis neva galėtų grįžti į buvusį ar net mažesnį lygį. Tiesa, tam keliama sąlyga, kad dabartinė situacija rinkoje turi pasikeisti.
Daugiau mokės ir kitų tiekėjų klientai?
Tuo metu bendrovės „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad „verslas negali nieko nedaryti matydamas, kad patiriami nuostoliai tik auga“.
Tad, jo vertinimu, dalies paslaugų branginimas – viena iš išeičių.
„Laikomės pozicijos, kad rinka keičiasi, gaminančių vartotojų skaičius sparčiai auga, todėl ir juos reguliuojanti įstatyminė bazė taip pat turi būti peržiūrėta. Šiandien mes negalime išskirti gaminančių vartotojų kaip atskiros klientų grupės ir jiems taikyti kitokios kainodaros.
Tačiau šiuo metu jau vyksta diskusijos su Energetikos ministerija dėl susijusių įstatymų pakeitimų, mes jose dalyvaujame, pateikėme savo pastabas naujai parengtiems teisės aktams“, – vertino bendrovės atstovas.
Pasak M. Kavaliausko, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) ir Energetikos ministerija pripažįsta, kad tiekėjai patiria nuostolius.
„Ir supranta, kad juos turi kompensuoti ir tie gyventojai, kurie neturi saulės elektrinių.
Belieka laukti sprendimų iš įstatymų leidėjų, o kai jie bus, tuomet ir mes spręsime dėl savo kainodaros“, – kalbėjo M. Kavaliauskas.
Bendrovės atstovas sako, kad kol kas „bent jau artimiausiu laikotarpiu“ didinti mėnesinį mokestį neplanuojama, t.y. klientai, sudarę fiksuotų planų sutartis, kas mėnesį mokės 1,9 euro arba 2 eurų.
„Ignitis grupės“ komunikacijos partneris Valdas Lopeta akcentavo, kad pastaruoju metu taikoma mėnesio mokesčių kainodara nesikeitė.
„Mėnesio mokesčius pristatėme prieš kurį laiką, jie leidžia ne tik geriau valdyti veiklos sąnaudas ir planuoti investicijas, bet ir pasiūlyti klientams mažesnę kilovatvalandės kainą“, – sakė jis.
Sureagavo ir ministerija
Vis tik naujienų portalui tv3.lt Energetikos ministerijos atstovai tikino, kad pagal pateiktą siūlymą esą norima užtikrinti, kad tiekėjų patiriami kaštai dėl dvipusės gaminančių vartotojų apskaitos schemos taikymo būtų pilnai kompensuojami tiek, kiek tai susiję su tiekėjų pareiga priimti ir vėliau grąžinti elektros energiją gaminantiems vartotojams.
„Tiekėjai taip pat siekia, kad papildomai jiems būtų kompensuojami ir disbalanso kaštai, kurie iš esmės nepriklauso nuo dvipusės gaminančių vartotojų apskaitos schemos.
Energetikos ministerijos vertinimu, šiuo metu pasiūlytas kompensacinis mechanizmas užtikrina tiekėjams galimybes suvaldyti rizikas, susijusias su gaminančių vartotojų plėtra, taip pat sudaro palankias sąlygas atsirasti ir naujiems gaminantiems vartotojams. Artimiausiu metu ministerija planuoja pateikti patobulintą įstatymų paketą Vyriausybei“, – komentavo ministerijos atstovai.
Ministerija taip pat akcentuoja, kad dabar nepriklausomi tiekėjai yra įpareigoti į galutinę elektros energijos kainą įtraukti visas kainos dedamąsias ir visus taikomus mokesčius, taip pat aiškiai bei suprantamai vartotojams atskleisti, kokia bus paslaugos galutinė kaina.
„Primename, kad buitiniai vartotojai, tarp jų ir gaminantys vartotojai, turi teisę be jokių baudų ar kitų mokesčių bet kada vienašališkai nutraukti esamą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar sutartis terminuota, ar ne, ir sudaryti naują sutartį su tuo pačiu arba kitu tiekėju“, – sakė jie.
„Gaminantys vartotojai neturėtų būti baudžiami“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Energetikos ministerija anksčiau skelbė, jog elektros energijos tiekėjų veikla (susijusi su „net-metering“ mokestine sistema) būtų laikoma viešuosius interesus atitinkančia paslauga.
Ši paslauga esą būtų finansuojama iš gaminančių vartotojų mokamos kainos, kuri negalėtų viršyti 0,01 euro (be PVM) už 1 kWh į tinklus patiektos elektros energijos, ir visų kitų elektros energijos vartotojų mokamos kainos, nustatomos pagal gaminančių vartotojų sukuriamą naudą elektros energetikos sistemai.
„Tiksli kaina tiek gaminantiems vartotojams, tiek likusiems elektros energijos vartotojams būtų nustatoma VERT, remiantis elektros energijos tiekėjų pateiktomis ir audituotomis ataskaitomis, taip pat tinklų operatorių atliktu gaminančių vartotojų teikiamos naudos elektros energetikos sistemai vertinimu.
Tinklų operatoriai surinktų lėšas iš vartotojų ir perduotų jas energijos išteklių operatoriui „Baltpool“, o energijos išteklių operatorius paskirstytų surinktas lėšas atskiriems elektros energijos tiekėjams proporcingai jų patirtiems ir VERT patvirtintiems kaštams“, – sakė ministerijos atstovai.
Bendrovės „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas naujienų portalui tv3.lt anksčiau komentavo, kad energetikos sektoriuje vyksta natūralus perėjimas prie didesnio sistemos efektyvumo ir rinkos tvarumo.
Bet kokie pokyčiai, susiję su „pasaugojimo“ mokesčiu ar kitais atsiskaitymo modeliais, turėtų būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant ne tik į tinklų operatorių sąnaudas, bet ir į tai, kad gaminantys vartotojai aktyviai prisideda prie žaliosios transformacijos, mažindami tinklo apkrovas ir investuodami į vietinę generaciją.
„Mūsų vertinimu, svarbiausia išlaikyti prognozuojamą, sąžiningą ir skaidrią sistemą, kuri skatintų tolesnes investicijas į saulės energiją. Gaminantys vartotojai neturėtų būti baudžiami už savo indėlį į energetinę nepriklausomybę“, – komentavo pašnekovas.
J. Sakalauskas taip pat akcentavo, kad ateityje pereiti prie „net-billing“ sistemos teoriškai taip pat yra įmanoma.
„Tačiau toks pokytis turėtų būti įgyvendinamas laipsniškai, iš anksto informuojant visuomenę ir užtikrinant, kad esami vartotojai neprarastų investicinio pasitikėjimo“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Tuo metu bendrovės „GreenUp“ vadovas Karolis Bužinskas sako, kad, jei atsirastų prievolė susimokėti gaminantiems vartotojams, investicijos atsipirkimas gaminantiems vartotojams esą taptų ilgesnis.
„Tačiau grynojo atsiskaitymo modelis („net-billing“ – aut. past.) yra itin logiškas, skatinantis vartotojus įsigyti kaupiklius ir taip prisidėti ne tik prie energetinės nepriklausomybės, bet ir prie elektros tinklo stabilumo.
Mano nuomone, efektyviausias bei patraukliausias būtų kombinuotas modelis, kuomet naujiems gaminantiems vartotojams būtų leidžiamas „net metering“ modelis bent jau pirmuosius 2 ar 3 metus, kad investicija atsipirktų, na, o po to jau taikyti naująjį grynojo atsiskaitymo („net-billing“) modelį. Taip visos šalys būtų patenkintos“, – svarstė J. Sakalauskas.
Tiesa, bendrovės „Saulės grąža“ Privačių klientų skyriaus pardavimų vadovas Edgar Bulovič svarsto, kad dabar siūlomas sprendimas atrodo kompromisinis.
Vis tik, jo vertinimu, nė viena pusė, tikėtina, nebus visiškai patenkinta.
„Pagal šiuo metu svarstomą modelį, gaminantiems vartotojams tektų primokėti iki 1 ct/kWh (be PVM). Tai būtų dalinis tiekėjų patiriamų aptarnavimo sąnaudų kompensavimas.
Tokio dydžio „pasaugojimo“ mokesčio pokytis neturėtų reikšmingai paveikti saulės elektrinių įsirengimo patrauklumo, todėl didesnių poveikių vartotojų elgsenai nesitikima“, – kalbėjo E. Bulovič.
Jis taip pat mano, kad dėl sparčiai didėjančio gaminančių vartotojų skaičiaus diskusija dėl „net-billing“ grynojo atsiskaitymo modelio yra neišvengiama.
„Tikėtina, kad ateityje bus svarstoma pereiti prie „net billing“ principo, kaip tai daroma kai kuriose kitose Europos šalyse. Vis dėlto kol kas sunku pasakyti, ar būtų taikomas pilnas, ar tik dalinis tokio modelio variantas“, – sakė pašnekovas.
