Tačiau šalies diplomatijos vadovas kartoja, kad tai gali turėti pasekmių Vilniaus ir Varšuvos santykiams.
„Mano žiniomis, nieko nėra, tačiau mes neturime modelio (viršpelnio mokesčio – BNS). Dabar (Lenkijai – BNS) šokti į mūsų vidinius debatus irgi nebūtų tikėtina“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė K. Budrys, paklaustas ar jau sulaukė kokios nors Varšuvos reakcijos.
Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę pranešė, jog „Orlen“ jau informavo Vyriausybę, kad papildomas „Orlen Lietuvos“ apmokestinimas paveiktų koncerno planus toliau investuoti į gamyklą.
K. Budrys pirmadienį dar kartą paragino galimus mokesčių pokyčius svarstyti įvertinant ir politines pasekmes, tačiau kol kas nesiėmė svarstyti, kaip tai paveiktų Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Jis teigė darbo grupėje dėl viršpelnių apmokestinimo nedalyvaujantis.
„Užsienio reikalų ministerija sako, kad kai jau bus svarstomas konkretus (mokesčio – BNS) modelis, (...) įsivertinti galimas pasekmes. Dabar nesiimsiu spekuliuoti, nes pateikto modelio neturime. Jeigu tai yra kelių milijonų klausimas, tada klausimas – ar verta (mokestį įvesti – BNS). Jei tai šimtų milijonų klausimas, tada galbūt kitoks vertinimas“, – kalbėjo K. Budrys.
„Užsienio reikalų ministerija sako – įtraukite mus į visus svarstymus, nes tai gali turėti pasekmių dvišaliams santykiams“, – pridūrė ministras.
„Orlen“ praėjusią savaitę pareiškė svarstantis, ar atsisakyti milijardinės vertės Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto, kuris, pasak Lenkijos žiniasklaidos, kainuotų dar apie 500-600 mln. eurų. Koncerno vadovo Ireneuszo Fafaros (Ireniušo Fanfaros) teigimu, priėmus tokį sprendimą kiltų rizika uždaryti vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą.
BNS skelbė, kad Lenkija neseniai jau įvedė energetikos įmonių viršpelnio mokestį tikintis, kad tai papildys biudžetą apie 4 mlrd. zlotų (apie 940 mln. eurų), o lėšos bus skirtos degalų kainoms mažinti.
M. Sinkevičius praėjusią savaitę pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki šio pirmadienio įvertinti energetikos įmonių pelną bei viršpelnį ir parengti siūlymus dėl jo apmokestinimo. Pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas.
