REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepavykus iškovoti, kad būtų padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas jau nuo liepos, profesinės sąjungos ėmėsi piketų. Vakar Panevėžyje piketuotojų atsirado tik du, tačiau jie tikino jaučiantys, jog žmonės juos palaiko, tik nedrįsta viešai to daryti.

REKLAMA
REKLAMA

Profesinės sąjungos kategoriškai prieštarauja minimalios mėnesinės algos didinimo atidėliojimui. Jos įsitikinusios, jog ją būtina didinti dar šiemet, ir tęsė protesto akcijas ne tik prie darbdavių organizacijų, bet ir prie Lietuvos miestų savivaldybių.

REKLAMA

Vakar piketuota prie keturių miestų – Kauno, Panevėžio, Radviliškio ir Utenos – savivaldybių. Tokiu būdu tikimasi paspausti Vyriausybę šio klausimo neatidėlioti.

Profesinių sąjungų atstovų teigimu, infliacija sparčiai didėja, brangsta prekės ir paslaugos, o gyventojų pajamos – nuvertėjusios. Manoma, kad kitos perkamosios galios alternatyvos nei didinti minimalų mėnesinį atlyginimą nėra.

Didelį nerimą profesinėms sąjungoms kelia faktas, kad Lietuva pagal valstybės nustatytą minimalų atlyginimą ir pagal perkamosios galios standartą yra 25-a iš 27 Europos Sąjungos valstybių. Skurdo riba Lietuvoje – 1 095 litai, o minimali alga – 800 litų neatskaičius mokesčių. Į rankas žmogus tegauna 670 litų. Tad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos išplatintame pranešime teigiama, kad „darbdavių teisinimasis, neva minimalios mėnesio algos didinimas labai pakenktų smulkiajam verslui (nors realiai daugelis įmonių dirba pelningai), neįtikina“.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo labiau kad didėjant paslaugų ir prekių kainoms, daugėja skurstančių žmonių. Remiantis naujausiais duomenimis, daugiau nei 40 procentų Lietuvos gyventojų pajamos atsidūrusios žemiau skurdo ribos, o verslas po krizės atsigauna.

Panevėžio profesinių sąjungų centro vakar surengtame pikete jo atstovė Birutė Čepienė iš pradžių piketavo visiškai viena. Vėliau prie jos prisijungė Maistininkų profesinės sąjungos atstovas Gytis Armonas. „Tai nėra tas piketas, kur turi būti daug žmonių, – tikino B. Čepienė. – Svarbu pranešti žinią.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, atrodytų, kad šalyje minimalų atlyginimą gauna kiek daugiau nei 9 procentai dirbančiųjų, tačiau tai vis dėlto yra daug – beveik 68 tūkstančiai žmonių priversti išgyventi iš 670 litų. Valstybiniame sektoriuje tokių yra 17,1, o privačiame – 50,5 tūkstančio.

Tuo metu įmonių pelnas ir pajamos auga. Panevėžys apskritai nepasižymi aukštais atlyginimais, tad B. Čepienė neatmetė galimybės, kad darbdaviai kartais ir pasinaudoja tokia situacija.

Dideliais plakatais Panevėžio profsąjungų atstovai protesto nereiškė, tad ne visi praeiviai suprato, kas vyksta, ir net nedrįso prieiti arčiau.

REKLAMA

Tačiau piketuotojai teigė pastebėję, kad žmonėms šis klausimas aktualus ir jie pritaria minimalios algos didinimui. Pasak B. Čepienės, buvo priėjusi pasikalbėti viena panevėžietė, dirbanti siuvykloje ir už aštuonių valandų darbą tegaunanti tik pusę minimalaus atlyginimo.

Tačiau, anot B. Čepienės ir G. Armono, pakako ir žmonių apatiškumo. „Gal geriau kiti padarys, tik ne aš“, – su tokia nuostata sakė susidūrę piketuotojai.

B. Čepienės darbovietėje nėra nė vieno žmogaus, gaunančio minimalų atlyginimą, tačiau ji kovojanti dėl kitų, kurie atsidūrę daug blogesnėje situacijoje.

Beje, su piketuotojais nekalbėjo ir miesto valdžios atstovai, nors apie piketą buvo pranešta. B. Čepienė spėjo, kad jiems sutrukdė ateiti vakar vykę Tarybos ir kolegijos posėdžiai.

Daiva Savickienė

Panevėžio balsas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų