„Eurostat“ duomenys rodo, kad 20–64 metų amžiaus darbuotojai Europos Sąjungoje (ES) per savaitę vidutiniškai išdirba 36 val.
2024 m. ilgiausia darbo savaitė buvo užfiksuota Graikijoje (39,8 val.), Bulgarijoje (39 val.), Lenkijoje (38,9 val.) ir Rumunijoje (38,8 val.).
Tuo metu priešingai, trumpiausia darbo savaitė buvo Nyderlanduose (32,1 val.), po jų sekė Danija, Vokietija ir Austrija (po 33,9 val.).
Lietuvos gyventojai 2024 m. per savaitę faktiškai dirbdavo po 38,3 val., o tai yra vienas iš didesnių rodiklių Europoje. Taigi kodėl lietuviai dirba ilgiau nei daugumos Vakarų šalių gyventojai?
Lemia kelios priežastys
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardijo kelias priežastis, dėl kurių lietuviai dirba daugiau valandų per savaitę nei Vakarų europiečiai.
Pasak SADM, pirmiausia didesnį kiekį darbo valandų per savaitę lemia mažesnis darbo užmokestis bei trumpesnės atostogos.
„Lietuvoje vidutinis atlyginimas vis dar gerokai mažesnis nei Vakarų Europos šalyse, todėl žmonės dažnai imasi papildomo darbo arba dirba viršvalandžius.
Taip pat Lietuvoje įstatymais numatyta 20 darbo dienų atostogų, kai tuo metu kai kuriose Vakarų šalyse (pvz., Prancūzijoje ar Vokietijoje) – net iki 30 dienų. Ilgesnė atostogų trukmė paprastai nustatoma kolektyvinėse sutartyse“, – atkreipė dėmesį ministerija.
Kaip pažymima jos komentare, trumpesnis darbo laikas Vakarų Europoje dažnai nustatomas kolektyvinėse sutartyse. Tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose dauguma darbuotojų patenka į kolektyvinių sutarčių reguliavimą, vidutinis metinis darbo laikas yra žymiai trumpesnis palyginti su šalimis, kur tokios sutartys retesnės.
„Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) atliktas tyrimas parodė, kad šalyse, kur 9 iš 10 darbuotojų yra sudaryta kolektyvinė sutartis, vidutinis darbo laikas yra 1674 valandos per metus (neįskaitant viršvalandžių).
Šalyse, kuriose kolektyvinės sutartys taikomos vienam iš dešimties darbuotojų, vidutinis darbo laikas per metus yra 1848 valandos (neįskaitant viršvalandžių). Taigi, šis 174 valandų skirtumas prilygsta keturių savaičių darbui“, – pažymėjo ministerija.
Ji taip pat pažymėjo, kad darbo laiką lemia darbo našumo skirtumai. Pasak SADM, Lietuvoje darbo našumas yra apie 3 kartus mažesnis nei ES vidurkis, o tai lemia mažesnės investicijos į technologijas, mažesnė automatizacija ir efektyvumo trūkumas.
Tai reiškia, kad norint pasiekti panašų rezultatą, reikia dirbti ilgiau.
„Apibendrinant, darbo laiko trumpinimui svarbu yra investicijos į technologijas, automatizacijos plėtra, socialinis dialogas ir kolektyvinių sutarčių plėtra, kartu atlyginimų augimas ir darbo kultūra“, – dalijosi SADM.
SADM nurodė, kad lietuviai yra tarp daugiausiai streso darbe patiriančių ES gyventojų. Remiantis 2024 m. tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, net 79 proc. lietuvių patiria stresą ar nerimą darbe.
Ar tikrai dirbame daugiausiai?
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė abejojo „Eurostat“ duomenimis, kad lietuviai dirba ilgiau už kitus europiečius. Pasak jos, lyginant bendrą faktiškai dirbtų valandų skaičių per metus, matosi, kad lietuviai nėra daugiausiai dirbantys ES.
„Norėčiau paneigti tą mitą, kad daug dirbame. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad dirbame per metus mažiau valandų už daug šalių: ES – estus, lenkus, čekus, graikus, italus, ir kt., bei mažiau nei tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Kanada, JAV, Izraelis“, – nurodė konfederacijos prezidentė.
A. Maldutytės įvardyti duomenys rodo, kad lietuviai per metus vidutiniškai dirba 1742 valandas. Šis rodiklis gaunamas bendrą faktiškai dirbtų valandų skaičių per metus, padalijus iš vidutinio dirbančių žmonių skaičiaus per metus.
Pasak A. Maldutytės, tai, kad kai kuriose šalyse darbo savaitė yra trumpesnė, nereiškia, kad visi ten dirba mažiau. Kartais tokius rodiklius esą lemia ir kiti veiksniai.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad tose šalyse, kur vidutinė darbo savaitė trumpesnė, daug moterų dirba darbuose ne visą darbo dieną. Tai, tikėtina, lemia, kad toks skirtumas vidutinės darbo savaitės trukmės.
Todėl manau, kad klaidinga būtų teigti, kad lietuviai dirba daugiau nei vakarų europiečiai, nes daugumoje ES šalių yra įteisinta 40 valandų darbo savaitė. Žinoma, yra šalių, kurios turi trumpesnę oficialią darbo savaitę (35 ar 38 darbo valandos) – taip yra dėl jų socialinės politikos ar darbo kultūros“, – nurodė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė.
Daugiausiai dirbama žemės ūkyje
„Eurostat“ duomenys rodo, kad lyginant faktinių darbo valandų kiekį pagal profesijas, daugiausiai dirba žemės ūkio sektoriaus darbuotojai.
2024 m. šiame sektoriuje dirbę žmonės iš ES šalių, per savaitę vidutiniškai dirbdavo 41,3 val., kai pavyzdžiui, švietimo sektoriaus darbuotojai dirbdavo po 31,9 val. per savaitę.
SADM atkreipė dėmesį, kad žmonės žemės ūkio sektoriuje dirba ilgiausiai dėl kelių priežasčių, kurios yra susijusios su sektoriaus specifika, sezoniškumu ir darbo organizavimu.
„Sezoniškumas ir priklausomybė nuo gamtos sąlygų daro didelę įtaką, nes darbo krūvis labai priklauso nuo metų laikų – sėjos, derliaus nuėmimo ar gyvulių priežiūros laikotarpiais darbo valandos labai padidėja.
Taip pat daug lemia mažesnė automatizacija mažesniuose ūkiuose. Dideli ūkiai diegia technologijas, tuo metu daugelyje smulkių ūkių vis dar vyrauja rankinis darbas, kuris reikalauja daugiau laiko ir pastangų“, – nurodė ministerija.
SADM pridūrė, kad žemės ūkio sektoriuje vyrauja darbo jėgos trūkumas (dėl didelio fizinio krūvio žemės ūkyje nepatrauklus darbas), todėl esami darbuotojai dažnai dirba viršvalandžius.
„Kaip ir kitose srityse, žemės ūkio sektoriuje taip pat yra svarbu skatinti technologijų diegimą. Investicijos į automatizaciją, robotiką ir išmaniąją žemdirbystę sumažina fizinį krūvį ir darbo valandų trukmę. Svarbu ir mokymai bei parama ūkininkams“, – atkreipė dėmesį ministerija.
Palankios garantijos dirbantiems tėvams
Ministerija atkreipė dėmesį, kad nepaisant ilgesnių darbo valandų, Lietuva suteikia gana palankias garantijas dirbantiems tėvams, kurios išsiskiria net ir Europos kontekste.
Pavyzdžiui, Lietuvoje suteikiamos vaiko priežiūros atostogos (gali trukti iki 3 metų, tačiau išmokos mokamos iki vaikui sueina 18 arba 24 mėnesiai (priklausomai nuo pasirinkto varianto).
Taip pat darbuotojams yra suteikiami mamadieniai / tėvadieniai (1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius – auginant 1 vaiką iki 12 m.; 1 diena per mėnesį – auginant 2 vaikus iki 12 m. arba vaiką su negalia; 2 dienos per mėnesį – auginant 3 ir daugiau vaikų arba 2 vaikus, kai vienas turi negalią).
SADM nurodo, kad Lietuvoje yra taikoma viena pažangiausių priemonių ES, siekiant derinti darbą ir šeimos gyvenimą – 32 valandų darbo savaitė viešajame sektoriuje.
Ši garantija yra suteikiama tėvams, auginantiems vaiką iki 3 metų, dirbantiems valstybės ar savivaldybės įstaigose.
Tuo gali pasinaudoti vienas iš tėvų ar globėjų, o darbo užmokestis nemažinamas – už nedirbtą laiką mokamas įprastas atlyginimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ypač kaimuose ir gyvenvietėse darbuotojai lyg vergijoje - moka juodais, jokių viršvalandžių apmokėjimo, atlyginimo dalis prekėmis….. ir niekada neužeis ten jų patikrinti jokie biurokratiniai tikrintojai iš VMI, sodros ar kitų institucijų
