Edvardas Špokas, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Skaičiuojama, kad daugiau nei trečdalis smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios administracinės naštos susidaro įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus. Europos Komisija skelbia, kad iki praėjusių metų pavyko administracinę naštą sumažinti ketvirtadaliu. Bendrijos narių ekonomikos ir ūkio ministrai ragina nesustoti.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje smulkiosios ir vidutinės įmonės sukuria kone du trečdalius šalies bendrojo vidaus produkto, o jose dirba septyni iš dešimties privačiai dirbančiųjų.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų atstovai prižįsta, kad per pastaruosius metus administracinė našta įmonėms sumažėjo – mažiau popierizmo, įmonę įsteigti galima ir internetu, pamažu požiūrį keičia ir tikrintojai – bent jau pirmus metus siekiama ne bausti, o padėti.
Tačiau matoma ir spragų. Tarp jų – darbo saugos reikalavimai.
„Yra visiškai nereikalingų instrukcijų“, – pastebi Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Mackevičius.
Skaičiuojama, kad maždaug trečdalį verslui tenkančios administracinės naštos sukuria būtent Europos Sąjunga, todėl už ūkį ir ekonomiką atsakingi bendrijos šalių ministrai paragino Europos Komisiją prieš priimant naujus reguliavimus atsižvelgti į mažas ir vidutines įmones.
Pripažįstama, kad reikalavimai joms gali būti daug skausmingesni nei didelėms.
Verslininkai yra įvardiję dešimt sričių, kur reikėtų palengvinti administravimą, tarp jų – darbų sauga, profesinių kvalifikacijų pripažinimas, viešieji pirkimai.
„Manau, kad priemonės, kurias priėmėme, yra tikrai tvarios, siekiant pagerinti sąlygas verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam. Dar iki mūsų pirmininkavimo pabaigos tikimės progreso viešųjų pirkimų ir profesinių kvalifikacijų srityse“, – kalbėjo Airijos darbo, įmonių ir inovacijų ministras Richardas Brutonas.
Paskutinį kartą Briuselyje viešėjusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, sako, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje viena svarbiausių problemų – kad švietimo sistema netenkina verslo poreikių.
„Ruošiami beveik trys šimtai teisės aktų. Norima, kad priežiūros institucijos taptų ne baudėjomis, o konsultantėmis. Lietuvoje trūksta verslumo – apie tai reiktų pagalvoti. Kokią problemą reiktų spręsti –būtent darbo rinkos poreikių [problemą] ir tai, kad švietimo sistema neatitinka šių poreikių“, – tikino ūkio ministrė.
Europos Komisija žada prižiūrėti, ar valstybės narės mažina administracinę naštą. O kitą mėnesį žada paskelbti, kokių konkrečių veiksmų imsis pati.
