• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalyje pastaruoju metu pastebima džiuginanti tendencija – emigrantai masiškai grįžta namo. Tokio didelio skaičiaus parvykstančių atgal nebuvo nuo pat 2010 metų, kuriuos galima vadinti lūžiniais - grįžtančių lietuvių skaičius išaugo dvigubai. Situacija kiek paradoksali, nes Europos Sąjungos kontekste mūsų migracijos mastas dar atrodo liūdnai. Pagal išvažiuojančių žmonių skaičių lenkiame tik Kiprą ir Graikiją. Tv3.lt domisi, lietuviai namo grįžta dėl sumažėjusio atlyginimo ar prastėjančių darbo sąlygų užsienyje? O gal tiesiog nebenorime būti „juodadarbių“ tauta?

Šalyje pastaruoju metu pastebima džiuginanti tendencija – emigrantai masiškai grįžta namo. Tokio didelio skaičiaus parvykstančių atgal nebuvo nuo pat 2010 metų, kuriuos galima vadinti lūžiniais - grįžtančių lietuvių skaičius išaugo dvigubai. Situacija kiek paradoksali, nes Europos Sąjungos kontekste mūsų migracijos mastas dar atrodo liūdnai. Pagal išvažiuojančių žmonių skaičių lenkiame tik Kiprą ir Graikiją. Tv3.lt domisi, lietuviai namo grįžta dėl sumažėjusio atlyginimo ar prastėjančių darbo sąlygų užsienyje? O gal tiesiog nebenorime būti „juodadarbių“ tauta?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europos migracijos tinklo duomenimis, daugiausia išvykusių lietuvių gyvena Jungtinėje Karalystėje (123 593), Rusijoje (85 617) Lenkijoje (62 239) , Kanadoje (49 726), Vokietijoje (43 275), Airijoje (39 726), JAV (35 703), Latvijoje (34 846), Norvegijoje (23 847) ir Ukrainoje (19 954).

REKLAMA

Tarp populiariausių šalių, į kurias vykstama užsidirbti pinigų – Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Olandija. Tuo tarpu prieš kelis metus atlikto CV market tyrimo duomenimis, populiariausių šalių trejetukas atrodė panašiai, tik vietoje Olandijos puikavosi JAV.

Sezoninis darbas tampa neaktualus

Tiesa, situacija greitai gali keistis, kadangi vis daugiau žmonių atsisako uždarbio galimybių kitose šalyse dėl mažėjančių atlyginimų. Nematydami prasmės dirbti juodą darbą už palyginti menkai mokamą atlygį, lietuviai įsikuria Tėvynėje. O tie, kad dirba svetur, artimiausiu metu planuoja grįžti.

REKLAMA
REKLAMA

Kiek anksčiau tv3.lt pranešė, kad šiais metais emigrantų parama namiškiams sumažėjo ketvirtadaliu. Tuo pačiu tai reiškia, kad ir pajamos, gautos dirbant sezoninį darbą, ženkliai smuko.

Kaip portalui tv3.lt paaiškino Lietuvos banko ekonomistas Virgilijus Rutkauskas, sumažėjusios privačių asmenų perlaidos į Lietuvą yra skaičiuojamos kartu su darbo pajamomis gautomis užsienyje. „Darbo pajamos yra tos pajamos, kurias gauna ir persiunčia (arba parsiveža) darbininkai, dirbantys sezoninius darbus kitose šalyse arba dirbantys kitose šalyse ne ilgiau kaip vienus metus“ – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistas Romas Lazutka dėl sumažėjusio uždarbio užsienyje kaltino, kaip pats įvardijo „suplonėjusį“ vidurinį sluoksnį. „Pokario dešimtmečiais buvo ryški darbininkų klasė, daug žmonių dirbo fabrikuose prie įrengimų ir mašinų. Tokį darbą smarkiai paveikė įvairios automatizuotos sistemos, kurių dėka prireikė daugiau inžinierių ir kitų specialistų, tačiau dabar ryškiai sumažėjo paprastų darbuotojų paklausa“ – aiškino jis.

REKLAMA

Londonas ir Dublinas – jau atgyvena?

24 metų Tomas, kiek mažiau negu pusę metų gyvenantis ir barmenu dirbantis Gernsio saloje (nedidelė sala prie Prancūzijos krantų, priklausanti Anglijos karūnai, bet turinti savus įstatymus ir nepriklausanti Europos Sąjungai – tv3.lt) pasakoja, kad apie emigraciją pradėjo galvoti, kai svetur išvyko jo draugė. Situacija standartinė ir daugeliui iki skausmo pažįstama – Lietuvoje neradęs tinkamo darbo, laimės ieškoti nusprendė užsienyje.

REKLAMA

Įdarbinimo agentūros paslaugomis jam pasinaudoti neteko – darbą pasiūlė pažįstamas. „Darbdavys nupirko man bilietus ir rado kur gyventi. Pati sala yra maždaug Klaipėdos dydžio ir labiau sezoninė, čia apsilanko nemažai turistų ir kruizinių laivų“ – tv3.lt portalui pasakojo jis. Vaikinas sakė, kad apie mažėjančią algų tendenciją užsienyje girdėjo, tačiau yra įsitikinęs, kad šiai salai tai tikrai negalioja. „Čia nėra tokio dalyko kaip PVM, o drabužiai ir elektronika yra žymiai pigesni negu Lietuvoje“ – pasakojo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, jog D. Britanija pamažu praranda populiarumą tautiečių atžvilgiu. „Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika ir atlyginimai auga sparčiau negu tose šalyse, į kurias žmonės emigruoja. Ten situacija tiesiog stabili. Žinoma, atlyginimai yra didesni, tačiau mes po truputį vejamės ir tie skirtumai mažėja, todėl išvažiuoti į užsienį arba pasilikti svetimoje šalyje nėra taip patrauklu“ – pasakoja jis.

REKLAMA

Trejus metus D. Britanijoje gyvenanti Deimantė, tv3.lt portalui pasakojo darbo rinkoje įžvelgianti vieną esminę ir didelę problemą: „Žmonės čia važiuoja iš visokių pasaulio kampelių. Didelė bėda tai, kad juos bando apgauti: nesumoka pinigų ar su dokumentais pridaro bėdų“.

REKLAMA

Šiuo metu ten minimalus valandinis atlygis - 6.70 svarai. Anot Deimantės, viskas priklauso nuo pačio žmogaus. „Uždirbti galima praktiškai visur, jei tik turi galvą ant pečių. Mažiausiai apmokamas darbas yra greito maisto restoranuose ir padavėjų. Nors net ir ten, jeigu stengiesi ir gerai dirbi, didelė tikimybė, kad būsi pastebėtas. Kai dirbau valytoja, gaudavau mažiau nei minimumą ir tikrai nebuvo tuo patenkinta“ - pasakoja ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Važiuoti verta į Vokietiją ir Olandiją

Apie tai, kad lietuvių emigrantų pamėgtose šalyse mažėja atlyginimai girdėjo ne visi. Įdarbinimo agentūros „Qbis“, siūlančios darbą Olandijoje ir Vokietijoje, direktorius Ričardas Tenene portalui tv3.lt sakė: „Nuvilsiu, bet apie tai nesu girdėjęs. Pastaruoju metu ten darbuotojų poreikis išaugo, tai ir atlyginimai automatiškai didėjo“.

REKLAMA

Tuo tarpu ekonomistas R. Lazutka įvardijo kelias šalis, kuriuose atlyginimų pokyčiai buvo akivaizdūs. „Beveik visuose išsivysčiusiuose šalyse tai vyksta, ypatingai JAV ir D. Britanijoje, o paskui šiek tiek ekonomiškai silpnesnėse šalyse, pavyzdžiui Italijoje. Gal tik Vokietijoje atlyginimai nemažėja, nes ten labai išsivysčiusi inžinerinė pramonė ir darbuotojų tikrai reikia“ – kalbėjo jis.

REKLAMA

Trejus metus Vokietijoje gyvenanti Nijolė pasakojo, kad atlygimai šalyje yra geri ir gyventi galima. Tik atvažiavus jos uždarbis buvo žymiai mažesnis, negu tas, kurį gauna dabar. Apie padėtį Lietuvoje ji atsiliepia su lengvu sarkazmu: „Neduoda numirti, bet neduoda ir gyventi“ – juokauja ji.

Tautybė nieko nereiškia

Egzotiškoje saloje gyvenantis tv3.lt portalo kalbintas Tomas, paklaustas ar yra patenkintas darbo užmokesčiu, nebuvo linkęs atvirauti. „Patenkintas, bet kai įsisuki į visą sistemą, pradedi suprasti kaip viskas veikia ir nuomonė pradeda keistis. Kita vertus, Lietuvoje už minimalų atlyginimą išgyvensi, o čia – gyvensi“ – sako jis. Nors emigrantu jis savęs nelaiko, tačiau neatmeta galimybės ateityje šeimą kurti šioje saloje. „Tikslų ilgai čia gyventi neturiu, pavadinčiau tai – ilga viešnage“ – juokauja jis ir priduria: „Ši sala labai tvarkinga ir saugi, žmonės čia net durų nerakina“.

REKLAMA
REKLAMA

Tomas pasakoja, kad dar prieš išvažiuojant yra girdėjęs posakį – „Jokiais būdais nedirbk lietuviui užsienyje“, tačiau jo pirmasis darbdavys buvo tautietis. Nors atrodytų, kad dėl to turėtų būti lengviau, pašnekovo teigimu, taip toli gražu nebuvo.

Vaikinas negaili karčių žodžių savo darbdaviui: „Tipinis godus, pasirodyti mėgstantis, lietuvis verslininkas su jam priklausančiais standartiniais atributais – prašmatniu namu ir BMW markės automobiliu, nors mėnesio gale sumokėti darbuotojams pinigų neturi“ – piktinosi jis. Būtent dėl nepasitenkinimo lietuviu darbdaviu, jis šiuo metu išeina iš dabartinės darbovietės.

Kokia situacija Skandinavijoje?

Švedijos Lundo mieste įsikūrusi Renata tv3.lt portalui pasakojo, kad pastaruoju metu nukritęs kronos kursas susilaukė šalies gyventojų dėmesio, tačiau panikos nekelia. „Tik dabar juokaujama, kad dabar ne laikas atostogauti euro zonoje“ – gyventojų nuotaikas perteikia ji.

Pašnekovė jau kurį laiką dirba vienoje Švedijos bendrovėje, kurioje telefonu ir elektroniniu paštu padeda klientams spręsti problemas, susijusias su programine įranga. „Iš pragyvenimo pusės, mano alga pagal lietuviškus lūkesčius atrodo tikrai didelė, nors vietiniai draugai atsiliepia įvairiai. Vieniems atrodo, kad čia niekis ir siūlo prašyt daugiau, kai tik bus proga, o kiti sveikina sakydami, kad gaunu padorų atlyginimą“ – pasakoja ji.

REKLAMA

Dažnai girdime, kad išvažiavus padirbėti į vieną iš Skandinavijos šalių, galima neblogai užsidirbti ir grįžti su pluoštu grynųjų. Renata teigia, kad atlyginimai Švedijoje yra labai įvairūs. „Mano darbas, ko gero, yra pigiausias, nes nereikia jokio ypatingo išsilavinimo. Aš gaunu 22 500 kronų prieš mokesčius. Bet vėlgi, kuo daugiau gauni, tuo daugiau „nueina“ mokesčiams, o minimalios algos čia įstatymiškai apibrėžtos nėra“ – pasakoja ji. Tiesa, pašnekovė dirbą darbą, reikalaujantį atitinkamos kvalifikacijos, todėl atsakyti, kaip yra su sezoninių darbų pokyčiais negali.

Tuo tarpu, R. Lazutkos teigimu, didžioji dalis žmonių į Skandinaviją važiuoja būtent sezoniniam darbui, tačiau mano, kad jauniems žmonėms reikėtų koncentruotis į karjeros galimybes. „Ilgalaikėje perspektyvoje nieko nepasieksi dirbdamas sezoninį darbą“ – teigia jis.

 

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, mažiausias nedarbas šių metų gegužės mėn. buvo registruotas Vokietijoje – 4,7 proc., o didžiausias Graikijoje – 25,6 proc. Lietuvoje nedarbo lygis šiuo metu yra mažesnis nei ES vidurkis ir siekia 8,2 proc. 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 14 200 laisvų darbo vietų. Tv3.lt portalas primena, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos Lietuvoje minimali alga didėja iki 350 eurų. Šiuo metu vidutinis darbo užmokesti šalyje siekia 569 eurus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų