„Dabartinis pasiūlymas įšaldyti LRT lėšas pažeidžia ES Žiniasklaidos laisvės akto nuostatas, nurodančias, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas turi būti pakankamas, tvarus ir nuspėjamas. „Nemuno aušra“ parengė projektą nediskutavę su LRT, neįvertinę būtinybės LRT ruoštis nepertraukiamam transliavimui krizės atveju, neįvertinę augančių finansinių įsipareigojimų, kaip pavyzdžiui, 2 mln. eurų brangstančių Telecentro signalo ištransliavimo paslaugų“, – Eltai siųstame atsakyme teigė visuomeninio transliuotojo atstovai.
„Valstybės kontrolės išvadų įgyvendinimas taip pat pareikalaus papildomų išlaidų. (...) Su tokiu LRT biudžeto mažinimu LRT tampa pažeidžiamas“, – akcentavo LRT komunikacija.
Be to, visuomeninio transliuotojo atstovai atkreipia dėmesį, kad LRT turi ruoštis dienai „X“, tam per ateinančius septynerius metus prireiks apie 37 mln. eurų.
„LRT yra svarbi gynybos dalis, ir pasiruošimas dienai „X“ reikalauja apčiuopiamų investicijų – skaičiuojama, jog per ateinančius 7 metus 35 mln. eurų sudarys privalomos technologinės ir kibernetinio saugumo išlaidos, virš 9 mln. reikalinga atnaujinti kilnojamoms TV ir radijo stotims, o pilnam ekstremalių situacijų ir veiklos tęstinumo užtikrinimui reikės apie 37 mln. eurų“, – dėstė LRT.
Kaip skelbta, Seimo BFK trečiadienį „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjūdžio frakcijos narių siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai siūloma skirti apie 80 mln. eurų.
Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Savo ruožtu siūlymą registravę parlamentarai sako, kad po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. GPM pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų.
Tiesa, dėl šių siūlymų Seimas dar turės spręsti plenarinių posėdžių salėje.
Visgi, socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad įšaldžius transliuotojui skiriamą finansavimą, likę pinigai galėtų būti skiriami kultūros sektoriui.
LRT finansavimas šiemet siekė beveik 80 mln. eurų. Kitų metų valstybės biudžete nacionalinio transliuotojo asignavimams kol kas numatyti daugiau nei 88 mln.
Pagal dabartinį įstatymą, visuomeniniam transliuotojui skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis nei skirtas 2019 metais.
Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.
