Skelbiama, kad vasario 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 49 proc. nuo 64,56 Eur/MWh iki 96,2 Eur/MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje. O Estijoje elektros kaina siekė 99,27 Eur/MWh.
„Didžiausias pokytis fiksuotas Suomijoje, kurioje paskutinę sausio savaitę elektros kaina buvo mažiausia Europoje ir siekė vos 11 Eur/MWh, o praėjusią savaitę ji pakilo net iki 104 Eur/MWh. Pagrindinė pokyčio priežastis buvo smarkiai mažėjusi vėjo jėgainių generacija ir ją keitusi brangesnė šiluminių jėgainių gamyba. Lietuvoje vėjo gamyba mažėjo perpus, o šiluminės elektrinės gamino beveik tris kartus daugiau – apie 54 GWh. Prie to prisidėjo ir iš anksto planuotas Elektrėnų komplekso 8 bloko bandymas ketvirtadienį, sutapęs su didžiausiu elektros poreikiu praėjusią savaitę“, – sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Savo ruožtu „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas pastebėjo, kad kainų didėjimą Baltijos šalyse lėmė 5 proc. išaugęs elektros energijos suvartojimas ir 55 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba.
„10 proc. išaugusi elektros gamyba saulės elektrinėse ir 14 proc. padidėjusi hidroenergijos gamyba to nekompensavo. Be to, energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos sumažėjo 2 proc., o srautai iš Suomijos, kur savaitės kaina šoktelėjo iki 103,97 Eur/MWh, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 71 proc.“, – pranešime aiškino jis.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko toks pats kaip ir prieš savaitę – 261 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 59 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 154 GWh elektros energijos – 12 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietos gamyba siekė 176 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, nors jų gamyba mažėjo 50 proc. nuo 119 GWh iki 60 GWh. Šiluminės elektrinės generavo beveik tris kartus daugiau nei savaitę prieš tai, jų gamyba augo nuo 20 GWh iki 54 GWh.
Hidroelektrinių gamyba išaugo 14 proc. – nuo 16 GWh iki 22 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 39 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 35 proc., hidroelektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 12 procentų.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 42 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis didėjo 29 proc., nuo 142 GWh iki 183 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 63 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 37 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 58 proc. nuo 44 GWh iki 70 GWh. 97 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o 3 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 4 proc. Lenkijos kryptimi ir 83 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 97 proc. Lietuvos kryptimi.
