Kaip praneša „Litgrid“, vėjo elektrinėms rezervuota 494 MW, saulės elektrinėms – 78 MW, o kaupimo įrenginiams – 1216 MW galia. Vertinti nuo kovo 7 iki birželio 6 dienos teikti prašymai.
„Per paskutinį prašymų teikimo ciklą vėl išaugo rezervuota kaupimo įrenginių galia, tai galime sieti su valstybės teikiama parama prie perdavimo tinklo jungiamiems kaupimo įrenginiams“, – pranešime cituojamas bendrovės atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.
Rezervavus galią, vystytojai per 5 darbo dienas turėtų pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Jei projekto galia viršija 50 MW, prieš pasirašant ketinimų protokolą atliekama patikra dėl nacionalinio saugumo. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, pagal nustatytą eiliškumą galia perdavimo tinkle pasiūloma kitiems.
Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines ir kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 4 metus. Pasirašius ketinimų protokolą jie sumoka finansinį garantą, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines.
Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki ciklo pabaigos, yra priskiriami naujam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki 2025 m. rugsėjo 6 dienos.
Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, prašymai yra vertinami 20 darbo, todėl vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki rugpjūčio 8 dienos.
Anot „Litgrid“, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 2,8 GW galios ir 6,2 GWh talpos kaupiklių įrengimo. Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, jau siekia 4,2 GW ir sudaro daugiau nei pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
