Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius teigė, kad dėl remonto darbų sumažėjęs Estiją ir Latviją jungiančių linijų pralaidumas buvo pagrindinė elektros brangimo priežastis.
„Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios Latviją ir Lietuvą pasiekė mažesni importo srautai iš Suomijos ir rinkos kainos išsiskyrė“, – „Litgrid“ pranešime teigė L. Varanavičius.
Latvijoje gegužės 8–14 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina taip pat siekė 82 eurus už MWh, o Estijoje elektra pigo 14 proc. iki 67 eurų.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. iki 182 gigavatvalandžių (GWh), vietinės elektrinės užtikrino 32 proc. energijos poreikio. Šalyje bendrai pagamintos elektros kiekis mažėjo 10 proc. iki 59 GWh.
Daugiausiai energijos pagamino saulės elektrinės – gamyba augo 32 proc. iki 18 GWh. Vėjo jėgainių generacija mažėjo 38 proc. iki 15 GWh, gamyba šiluminės elektrinės mažėjo 28 proc., iki 7 GWh, hidroelektrinių gamyba mažėjo 6 proc. iki 15 GWh.
Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 26 proc., hidroelektrinės – 25 proc, šiluminės elektrinės – 12 proc., saulės elektrinės – 31 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos.
70 proc. šalies elektros poreikio importuota, bendras importas per savaitę padidėjo 1 proc. iki 178 GWh. 59 proc. importo buvo iš Skandinavijos, per „NordBalt“ jungtį, 40 proc. – iš Latvijos, o likęs 1 proc. – per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 16 proc. iki 42 GWh. Visa elektra eksportuota per „LitPol Link“ jungtį.
