„Rankiniu būdu paskaičiavau, kad šiuo metu yra įstrigę 1,5–2 tūkst. vilkikų“, – BNS penktadienį sakė „Linavos“ viceprezidentas Olegas Tarasovas.
Anot jo, kol kas nėra tiksliai aišku, kiek dėl to bus patirta nuostolių, nes oficialių sprendimų šiuo klausimu iš Baltarusijos dar nėra.
„Dabar viskas labai neaišku, nes mes kol kas nežinom, kokios bus atsakomosios priemonės iš Baltarusijos pusės (...). Oficialių jų kol kas nėra“, – teigė O. Tarasovas.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo teigimu, situacija reikalauja greitų sprendimų.
„Dabar situacija kaista, nes realiai praktinių būdų, kaip iš ten išvažiuoti, net per Lenkijos ar Latvijos pasienius, nebelieka. Tikimės sprendimų greitu metu“, – BNS sakė P. Drižas.
„Linavos“ viceprezidento teigimu, viena para vilkiko prastovos kainuoja apie 200 eurų, o 10–15 dienų pasienyje praleidusio vilkiko – 3 tūkst. eurų. Taigi, apie 2 tūkst. šiuo metu įstrigusių vilkikų patiriama finansinė žala siekia 6 mln. eurų, o Baltarusijai ėmusis papildomų veiksmų ji gali dar augti, teigė vežėjų atstovas.
„Jeigu skaičiuotume, kad 2 tūkst. šiuo metu įstrigusių vilkikų 10–15 dienų pasienyje praleisti kainuoja po 3 tūkst. eurų, tai bendras nuotolis išeina 6 mln. eurų. Jeigu bus atsakomosios priemonės iš Baltarusijos, tai bus daug daugiau“, – sakė O. Tarasovas.
Jis teigė, kad Lenkijai uždarius sienas su Baltarusija joje strigusiems vilkikams buvo leista grįžti į Lenkiją tik per jos pasienio punktus, o laukti vežėjai turėjo apmokestintose aikštelėse.
„Pastatė visas mašinas į mokamas stovėjimo aikšteles ir tai kainavo nuo 40–100 eurų per parą (...), tai tokiu atveju ir mums papildomai reikėtų mokėti už stovėjimą aikštelėje“, – komentavo O. Tarasovas.
Pasak jo, prekių tranzitas šiuo metu daugiausiai vyksta per Lenkiją, tačiau jį neramina galimas kaimyninės šalies sprendimas atidaryti pasienio punktus su Baltarusija.
„Jeigu Lenkija atidarytų punktus, ką jie ir žadėjo, tai greičiausiai apskritai tada visas srautas eis per Lenkiją. Tai reikštų, kad mes prarasime logistikos sektorių visiškai, o tai apima logistiką, transportą, sandėlius, ekspeditorius – labai daug darbo vietų“, – sakė „Linavos“ atstovas.
„Visas transportavimo sektorius sudaro iki 15 proc. Lietuvos BVP, tai manau, kad mes galim prarasti 7–8 proc.“, – pridūrė O. Tarasovas.
Lenkija sieną su Baltarusija uždarė rugsėjo 12 dieną, tačiau šalies premjeras Donaldas Tuskas kalbėjo apie planus vėl atverti du pasienio punktus. Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį pranešė, kad po Lietuvos sprendimo Lenkija nusprendė atidėti sienos su Baltarusija atidarymą.
„Linava“ ketvirtadienį paragino Vyriausybę kartu su verslo atstovais skubiai ieškoti sprendimo, nes dalis vežėjų priversti vykti per Latviją ar Lenkiją, tačiau ir šių šalių pasienio punktuose susidarė milžiniškos eilės, todėl dalis vilkikų negali grįžti ir per juos.
Savo ruožtu I. Ruginienė ragino verslą suprasti tokio Lietuvos sprendimo būtinybę bei žadėjo su palaikyti ryšį su šio verslo atstovais.
Pasak O. Tarasovo, šiuo metu asociacija nėra sulaukusi atsakymo iš Vyriausybės: „Kol kas ne, (nesulaukėme kvietimo pokalbiui – BNS), neturime jokių žinių.“
BNS rašė, kad Vyriausybė trečiadienį nusprendė mėnesiui – iki lapkričio 30-osios – uždaryti sieną su Baltarusija.
Visiškai uždaromas pasienio punktas Šalčininkai–Benekainys, o eismas per punktą Medininkai–Kamenyj Log yra apribotas – per jį gali vykti tik diplomatai, žmonės su supaprastinto tranzito dokumentu, į Lietuvą grįžtantys Lietuvos piliečiai ir jų šeimos nariai, ES ir NATO valstybių piliečiai ir jų šeimų nariai, užsieniečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje ar humanitarines vizas.
