Viešojo maitinimo įstaigų kontrolieriai sumanė jas reitinguoti, bet Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklo vadovas Artūras Nečejauskas sako, kad kol kas mūsų šalyje kokybišką maistą gaminančius ir atsakingai veikiančius visuomenės maitintojus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Kaip vertinate Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) iniciatyvą sukurti interneto platformą, kurioje kontrolieriai reitinguos viešojo maitinimo įstaigas?
Dar nežinome, kaip šis darbas vyks. Kol kas nėra konkrečių vertinimo kriterijų, neaišku, kas restoranus vertins ir apskritai, koks šio projekto tikslas. Vis dėlto svarbiausia, kaip tai vertins pačios maitinimo įstaigos.
VMVT laikoma pakankamai biurokratiška institucija, todėl įvairios naujovės gana sunkiai skinasi kelią į ją. Verslininkai ar gamybos vadovai taip pat nėra linkę keistis. Ir tarp šių dviejų pusių nėra dialogo. Pavyzdžiui, paklausėme VMVT, ar galima turėti savo darželį ir jame auginti prieskonines žoleles, o vėliau naudoti jas restorane. Atsakymas buvo teigiamas, nors patys verslininkai buvo įsitikinę, kad VMVT tai draudžia. Taigi, trūksta kalbėjimosi.
O kas paskatino įkurti atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklą?
Tyrimai rodo, kad viešojo maitinimo įstaigose lietuviai valgo labai dažnai. Tačiau mes nežinome, ką valgome: kaip ir iš ko maistas pagamintas, kas yra produktų tiekėjai. Nuėję į parduotuvę bent jau etiketėje galime perskaityti informaciją apie produkto sudėtį.
Patys dešimtmetį dirbame restoranų versle ir rinkos dalyviams nuolat siūlome ne girtis, o kalbėti atsakingai. Todėl ši iniciatyva leido situaciją pakeisti. Iki šiol niekas nenorėjo keistis, norėjo tik maskuoti problemas.
Remdamiesi savo patirtimi ir įsivaizduodami tokias maitinimo vietas, kur patys norėtume valgyti, sudarėme vertinimo kriterijų sąrašą, mokymų bei konsultacijų metodiką viešojo maitinimo įstaigoms. Kai kurie šių kriterijų verslininkams pasirodė suprantami, kiti sukėlė nuostabą. Tačiau yra tokių maitinimo įstaigų, kurios pačios imasi iniciatyvos, pavyzdžiui, valyti paviršiams naudoja ne cheminius valiklius, o sodą, gamindamos maistą renkasi sertifikuotą žuvį ar vietos ūkininkų produkciją.
Norime, kad mūsų nariai įsipareigotų daugiau, nei numato teisės aktai, todėl su jais bendraujame labai artimai: daug kalbamės su vadovais ir darbuotojais, peržiūrime dokumentus.
Bet juk VMVT prižiūri viešojo maitinimo įstaigas, jų griežtumu dažnai skundžiasi verslas. O ir klientai antrą kartą į neatsakingą restoraną neis. Tad kodėl yra toks paradoksas, jog viešojo maitinimo rinkoje padėtis prasta?
Per ekonominį nuosmukį restoranai pradėjo skelbti akcijas, kad pritrauktų klientų, ieškančių palankios kainos. Taip atsirado problema, kad klientai nebėra lojalūs: jie medžioja akcijas ir kainas. Tai užburtas ratas, nes nuolat darydamas akcijas negali pirkti geresnių produktų, kelti kokybės. Kai kuriems restoranams pavyksta išsivaduoti iš to rato, tačiau labai sunkiai.
Kita bėda, kad pasaulyje požiūris į maistą daug toliau pažengęs nei Lietuvoje. Vietiniai, sezoniniai produktai, ekologiškos žaliavos, dėmesys vaikų mitybai – visa tai tendencijos, populiarios jau trejus metus. Tačiau į Lietuvą jos kelią skinasi sunkiai.
Be to, esame pripratę valgyti daug, todėl norint lietuvius įkalbėti vietoje cepelinų rinktis salotas, reikia padirbėti. Restoranų klausėme, ar pajamų atžvilgiu yra skirtumas, jei parduodamas vienas ar kitas patiekalas už panašią kainą. Pasirodo – ne. Vadinasi reikia tik pastangų, kad klientai galėtų rinktis sveikesnį maistą.
Kas, jūsų nuomone, yra kokybiškas viešasis maitinimas ir atsakingas verslas?
Pagrindiniai aspektai – skaidrumas ir atvirumas: kad maitinimo įstaiga vartotojui sąžiningai galėtų atsakyti į visus klausimus, pavyzdžiui, iš ko perkamos žaliavos. Vartotojai nori šviežio, patikimo ir atsekamos kilmės produkto. Kai tiekėjas – konkretus vietinis ūkininkas, tuomet atsiranda bent jau psichologinis pasitikėjimas. O pats reikliausias klientas gali net nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip ta produkcija auginama.
Mūsų keliama kartelė aukšta, bet protinga. Tai tikrai pasiekiami dalykai, tačiau kai kuriems didiesiems tinklams, investavusiems į tam tikras technologijas ar sprendimus, optimizavusiems žaliavų tiekimą, gana sudėtinga keistis. Taigi, vos gavus anketą atkrenta 70 proc. pretendentų, nes mūsų vertinimo kriterijai reikalauja nemažų pastangų.
Atsakingi restoranai
Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklas šiuo metu vienija 8 viešojo maitinimo įstaigas ir 3 tiekėjus.
Projektas siekia suburti socialiai atsakingų maitintojų ir tiekėjų tinklą, kurio nariai prisiimdami atsakomybę plėtotų vartotojų, darbuotojų bei aplinkos atžvilgiu skaidrų ir sąžiningą verslą.
Artūras Nečejauskas
Nuo 2002 m. įmonės „Strateginių projektų vystymo grupė“ įkūrėjas ir vadovas. Įmonė rengia žurnalą „Restoranų verslas“, valdo portalą „Meniu.lt“
Nuo 2006 m. VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ įkūrėjas ir vadovas. Įstaiga leidžią laikraštį „Ozonas“, užsiima nacionaliniais aplinkosaugos švietimo projektais.
Nuo 2012 m. Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklo vadovas.
