Lietuvos turtuoliai. Tarp TOP 300 milijonierių – politikai, krepšininkai ir verslininkai

Žurnalo „Top 500” sudarytame reitinge ne visos pavardės gali būti žinomos, tačiau daugumos verslininkų teikiamomis paslaugomis ar prekėmis tikrai naudojotės. Kai kurie milijonieriai papasakojo ne tik apie savi veiklos pradžią, bet ir pasidalino patarimais, kas kuriant sėkmingą įmonę svarbiausia.

„Vilkyškių pieninės“ pagrindinis akcininkas Gintaras Bertašius, kad verslą pradedant nuo nulio itin svarbus dalykas – komanda. Visi turi būti ryžtingi ir siekti bendro tikslo. „Be abejo, kažkiek sėkmė visada turi lydėti, bet mes turbūt tą sėkmę įsivaizduojame skirtingai. Ar stiklinė pusiau tuščia, ar pusiau pilna? Tai priklauso nuo mūsų požiūrio į vienus ar kitus dalykus. Vieną drąsiai galiu pasakyti, turi būti didelis optimizmas tuo, ką darai ir tikėjimas. Tai svarbu. Jei netiki ką darai, ko gero sėkmės neturėsi“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja jis.

G. Bertašius teigia, kad kiekvienam verslininkui svarbu uždirbti pirmąjį milijoną, o toliau kiekvienas verslininkas skirtingai žiūri. Pačiam jam – itin svarbus procesas: kaip veikla vystoma ir su kuo.

„Nėra tiek svarbu, kiek tų mln. uždirbsi. Jei kalbant apie dabartinį verslą, asmeniškai aš pradėjau tikrai neturėdamas milijonų. Prieš 24 metus. Bet kažką įmanoma padaryti. Turime begalę daug pasaulinių atvejų. Kiekvienam laikmečiui yra savo aktualesnės sritys. Pastaruoju metu daug IT.

Galvočiau, jei kalbant apie jaunimą, kad nišų galima rasti. Galbūt ir tradiciniuose versluose atsiras tie darbai, kurie šiandien ateina su IT sritimis. Manau, kad visada galimybė yra. Ir tereikia to noro, užsispyrimo daryti verslus. Tai nėra, kad buvo tada laikas geras, o dabar neįmanoma. Įmanoma. Kai kas vėliau pradėjo ir turi tikrai ne blogesnių, gal ir geresnių rezultatų. Ir amžiumi dar jaunesni. Tai nišų galima atrasti ir padaryti verslus, bet be galo reikia turėti didelį norą, siekti užsibrėžtų tikslų“, - pataria sėkmingas verslininkas.

Žinoma, be šių dalykų verslui svarbūs ir valdžios sprendimai, tai, kokia apsirenkama strategija ar sektorius, kaip valdomi kaštai, kokios technologijos naudojamos.

REKLAMA

„Kadangi mes konkuruojame eksporto rinkoje svarbu ir įstatymai bei mokestinė bazė, pavyzdžiui darbo jėgos apmokestinimas ir kiti. Svarbu ir kokios energetikos išteklių kainos“, - sako pašnekovas.

Kitas Lietuvos milijonierius, lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ vienas iš akcininkų Samoilas Kacas taip pat pasidalina patirtimi ir išskiria, kad itin svarbu vystant veiklą. Pirmiausia, tai – jėga iš aukščiau.

„Buvo ypatingai sunkių akimirkų. Pavyzdžiui 2008 m. krizė, kai ženkliai krito pajamos ir labai stipriai buvo pakelti mokesčiai. Buvo tikrai labai įtempta situacija ir tikrai aukščiausiasis matyt mums padėjo. Visi kartu su partneriais išplaukėme iš tos situacijos ir ėjome toliau.

Kitas dalykas – ilgametė patirtis. Ji duoda tam tikrų vaisių, rinka plėtojasi, nors šiek tiek lošimų rinka pradėjo stagnuoti. Visada sėdėjome tokioje augimo būsenoje, ji buvo mums sėkminga. Kadangi gana sparčiai vystėmės, o šito pagrindas yra patyręs kolektyvas – žmonės. Pergalės garantas yra žmonės, kurie pas tave dirba. Tai manau, kad čia komandos nuopelnas, kiekvienoje grandyje geri specialistai, geri verslo partneriai. Todėl mūsų bendrovei neblogai sekėsi ir kol kas sekasi. Dėl ko iš tikrųjų galime dalyvauti ir tokiuose projektuose kaip LKL“, - savo nuomonę išsako S. Kacas.

Vis dėlto verslininkas primena, kad daug daugiau verslas priklauso nuo valdžios sprendimų.

„Valdžios sprendimai daro įtaką visai Lietuvai ir, pagrinde, žmonėms. Jei jie verslui daro neprotingus reguliacinius sprendimus, pradedant įvairias mokesčiais ir baigiant pertekliniais reikalavimais, tai nukenčia Lietuvos žmogus finale, nes visi gyvena iš verslo biudžeto. Jei verslus smaugia, jie bėga iš čia, tai matome, kad ir žmonės automatiškai bėga.

Absoliuti nesąmonė, kad jei verslas bus spaudžiamas, tai žmogus gyvens geriau. Bandoma tokią mintį įbrukti. Žmonės pripratę prie sovietinės nomenklatūrinės tvarkos nesupranta pagrindų iš kur eina visa tai, ką gauna dirbdami. Valdžios sprendimai turi ir investuotojų elgesiui įtaką. O investicijos Lietuvoje, mano nuomone, kritiškai mažos. Vėl dėl to ir masinė emigracija vyksta“, - svarsto jis.

REKLAMA

S. Kacas kalbėdamas prideda, kad viskas priklauso nuo požiūrio į verslą. Jei jį supranta kaip blogį, tai ir sunkesnes sąlygas valdžia nustato.

„Pavyzdžiui, loterijose visai kita situacija, kadangi jie reglamentuoti pagal Loterijų įstatymą. Pastarosios buvo ženkliai anksčiau legalizuotos nei lošimai, tai taip ir liko atskiras įstatymas, nors tai lošimo rūšis. Jiems sąlygos veikti rinkoje palankesnės. Nors realiai yra tik viena bendrovė „Olifėja“, kuri virš 99 proc. rinkos pasiima. Ir tai veikia pradedant nuo nepilnamečių leidimo naudotis paslauga iki reklamų“, - pasisakė lošimų verslo atstovas.

Apačioje pateikiame turtingiausiųjų TOP 300. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.

Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

Išsamiau aprašomi vieni įdomiausių milijonierių. 

202. Andrius Rupšys, 16 mln. eurų, „Ruptela“

214. Aira Rupšė, 15 mln. eurų, „Ruptela“

Andrius Rupšys dar nuo vaikystės domėjosi verslu, lankėsi tėvo įmonėje. Galbūt tai pastūmėjo dar antroje klasėje sukonstruoti žaisliuką ir jį parduoti, o paauglystėje imtis kompiuterių surinkimo verslo.

„Metų vadovo“ apdovanojimą pelnęs A.Rupšys tik baigęs magistro studijas elektronikos inžinerijos srityje, ėmėsi verslo. Ir ne vienas, o su žmona Aira, kuri Top‘e užima 214 vietą su 15 mln. eurų turtu. Pastaroji taip pat kilusi iš verslininkų šeimos.

Taip 2007 m. veiklą pradėjo telekomunikacijų įmonė „Ruptela“, gaminanti programinę ir techninę GPS/Glonass sekimo ir stebėjimo įrangą, kuri skirta realiu laiku stebėti transporto priemones ir optimizuoti jų veiklą.

REKLAMA

Dabar bendrovė turi padalinius 5 šalyse ir partnerių bei klientų tinklą 116 pasaulio valstybių.

„Norint pasiekti geriausius rezultatus, reikia geriausių žmonių. Stengiamės suteikti savo žmonėms visas galimybes save realizuoti ir už tai įvertiname. Nuolatos bandom, aišku, ir klystam, bet tik taip yra pasiekiami geriausi rezultatai“ – žiniasklaidai anksčiau sakė A.Rupšys.

203. Ramūnas Šiškauskas, 16 mln. eurų, krepšinis

Lietuvos krepšinio ir Eurolygos legenda 198 cm ūgio R. Šiškauskas dėl panašaus kūno sudėjimo ir žaidimo stiliaus gavo Baltų Pippeno pravardę. 1996 metais profesionalo karjerą Vilniaus „Sakalų“ komandoje pradėjęs kaišiadorietis 1998 metais apsivilko Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius ir tapo sostinės ekipos lyderiu. Universalus puolėjas, galintis smeigti taiklų tritaškį per rankas ir prasiveržimu išdraskyti varžovų gynybą, 2004 metais pradėjo ragauti legionieriaus duoną. Iš pradžių Trevizo „Benetton“, paskui – Atėnų „Panathinaikos“. Karjerą krepšininkas baigė penkis sezonus atidavęs Maskvos CSKA ekipai.

Lietuvis laimėjo du Eurolygos titulus, dukart žaidė šio turnyro finale, laimėjo MVP titulą. Prie šių apdovanojimų dar reikėtų pridėti su Lietuvos rinktine iškovotą Sidnėjaus olimpiados bronzą, 2003 metų Europos čempionato auksą ir 2007 metų Senojo žemyno pirmenybių bronzą.

Paskelbęs apie karjeros pabaigą 2012 metų gegužės 21 dieną R. Šiškauskas visa dėmesį skyrė šeimai ir savo nekilnojamam turtui. „Dabar prasidėjo gyvenimas“, - džiaugėsi krepšininkas prisipažinęs, kad rimtais verslais neužsiima.

Su žmona Edita jis augina tris sūnus.

Nuo krepšinio vienas geriausių visų laikų geriausias Europos lengvųjų krašto puolėjų nenutolo – dalyvauja įvairiose krepšinio stovyklose, organizuoja savo vardo krepšinio turnyrus, yra LKF projekto „Talentų U15 karta“ ambasadorius.

206. Jonas Dastikas, 15 mln. eurų, „Lifosa“

Jau apie 18 metų „Lifosos“ vadovo pareigas einanti J. Dastikas dar ilgiau praleido laiko siekdamas 6io posto. Pradėjęs dirbti meistru, beveik 30 metų jis tapo įmonės generaliniu direktoriumi.

REKLAMA

Savaitraštis „Veidas“ yra rašęs, kad J. Dastiką labai vertina „Eurochem“ vadovybė – su juo tariasia dėl svarbių sprendimų.

„Jeigu lipi kopėčiomis ir praleidi pakopą, tai paskui labai skaudžiai krinti. Aš praktiškai nepraleidau nė vieno laiptelio. Manau, kad norėdamas tapti geru tokio tipo gamyklos direktoriumi žmogus joje turėtų pradirbti bent 15 metų, nereikia lakstyti iš darbo į darbą. Jei, kaip dabar rekomenduojama, žmonės kas porą metų keistų darbą, tai per tiek laiko „Lifosoje“ net geru meistru netaptų“, - „Veidui“ sakė J. Dastikas.

Trąšas gaminanti bendrovė „Lifosa" įsikūrusi Kėdainiuose, jos i6takos siekia iki pat 1963 metų, tačiau 2002 m. kontrolinį akcijų paketą įsigijo Rusijos bendrovė „EuroChem“, tiekianti „Lifosai“ pagrindines žaliavas.

Tai nereiškia atsiribojimo nuo Lietuvos. Būtent prieš kelis metus „Lifosa“ padovanojo daugiafunkcį sporto ir pramogų kompleksą – Kėdainių areną.

207. Rūta Grušnienė, 15 mln. eurų, „Ultra Vires“

270. Ramunė Grušnytė-Mikalauskienė, 9 mln. eurų M-1

Radijo stotis „M-1“ transliaciją pradėjo 1989 m. Tai buvo pirmoji nevalstybinė komercinė radijo stotis Rytų Europoje. Jos sumanytojas Hubertas Grušnys žuvo 2006 metais pilotuodamas nuosavą lėktuvą Pociūnų aerodrome, kai dvimotoris lėktuvas „Diamond“ užkabino mechaninio prietaiso trosą, kuris išsviedžia sklandytuvus į orą.

Tuomet bendrovės akcijos atiteko jo žmonai Rūta ir dukrai Ramunei. Jaunesnioji dukra Giedrė – dar nepilnametė, tačiau spaudai yra teigusi, kad ateitį ir sietų su radijo verslu.

Rūta yra komentavusi, kad kelias, kuriuo radijo stotis turi eiti jau buvo suformuotas, tačiau drąsos prireikė ne tik naujiems sprendimams įmonėje, bet ir pačiai moteriai imtis vadovaujančios pozicijos.

Pati bendrasavininkė Ramunė Grušnytė - Mikalauskienė savo tėtį įvardija didžiausiu autoritetu.

„M-1“ radijo grupei priklauso stotys „M-1 plius“ ir „Lietus“.

211. Aloyzas Kuzmarskis, 15 mln. eurų, „Bega“

Pirmoji A. Kuzmarskio darbovietė buvo Baltijos laivų statykla, čia jis dirbo tekintoju. Vėliau sovietmečiu vadovavo viešbučiui, Sąjūdžio metais buvo Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. 1992 m.su partneriais įkūrė pirmąją privačiąją uosto įmonę „Bega“, valdo 26,5 proc. jos akcijų, yra bendrovės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius. „Begoje“ kraunami skysti ir birūs kroviniai. A. Kuzmarskis su verslininku Aidu Kavecku perėmė apleistą burlaivį „Meridianas“, jį restauravo, ir dabar laive veikia prabangus restoranas.

REKLAMA

Į TOP 300 patenka ir verslininkai Vygirdas Albrechtas bei Valentinas Greičiūnas, kurių turtas dėka „Begos“ įvertintas mln. eurų.

217. Adolfas Šleževičius, 14 mln. eurų, žemės ūkis

A. Šleževičius daugumai turbūt pažįstamas ne iš milijonieriaus apibūdinimo, bet politiko. Dar LTSR pradėjęs eiti mėsos ir pieno pramonės ministro pavaduotojo pareigas, po nepriklausomybės 1993 m. kovo 10 d. tapo ministru pirmininku.

Nors teigiama, kad savo vadovavimo laiku stenėsi tęsti pradėtas reformas, 1996 m. teko atsistatydinti. Lietuvos akciniui inovaciniui bankui paskelbus bankrotą, kelios dienos prieš A. Šleževičius atsiėmė terminuotą indėlį. Generalinė prokuratūra bet iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei dėl neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų ir gautų padidintų palūkanų.

Vėliau vyras užsiėmė verslo konsultavimu bei technologijų prekyba.

218. Samoilas Kacas, 13 mln. eurų, „Tete-a-tete“

Naujienų portalui tv3.lt Samoilas Kacas papasakojo, kad lošimų koncepsiją dar 1989 m. pamatė Vokietijoje. Tai pabandė pritaikyti ir Lietuvoje.

„Lietuvoje veikla prasidėjo 1989 m., kaip bet kokia komercinė veikla buvo leidžiama. Nereikėjo licencijos, po to buvo laikinas įstatymas, po to nuo 1994 m. uždrausta, tada asociacija dirbo, kad legalizuotų lošimus ir galiausiai legalizuota 2001 m. Krizės metais 2009-2010 buvo labai sunkūs laikai, pakelti mokesčiai, trečdalis rinkos užsidarė. Padidintas PVM 3 proc.. Tai visi rodikliai ėjo žemyn. Rinka susitraukė ir atsigavo tik pernai. Po 8 metų. Tik automatams ir lošimų namams buvo dar labiau pasunkintos sąlygos. O, pavyzdžiui, loterijoms ne.

Taip bedirbdamas ir sulaukiau 64 metų. Tikrai ne aš vienas dirbau, bendraminčiai susidėjo. Geri darbuotojai atsidavę, žmogiški faktoriai labai svarbūs. Geri verslo partneriai – olandai gamintojai, kurie padėjo ir sudarė geras sąlygas išsimokėtinai pirkti įrangą. Tai užtikrino greitą plėtrą“, - pasakojo vyras.

REKLAMA

„Tete-a-tete“ taip pat yra generaliniai LKL rėmėjai. Kaip Samoilas teigia, bendrovė remia ir kitas sporto šakas, kultūros renginius, vaikų sergančių onkologinėmis ligomis fondą.

„Nesame turtingiausi ir tai tikrai nėra didžiausia bendrovė Lietuvoje. Ir nėra tokia dideli pelnai, kurie yra koncernuose“, - užtikrina S. Kacas.

219. Virginijus Kantauskas, 13 mln. eurų „Biovela“

Iš Šilalės rajono kilęs verslininkas vien veterinarijos gydytojo diplomu nepasitenkino. Kartu su draugais aukcione įsigiję tuščią kolūkio valgyklą, įkūrė žuvies perdirbimo įmonę „Biovela“. O vėliau veiklą išplėtė ir iki mėsos perdirbimo.

Galbūt verslumo išmokė ir sunki vaikystė – penkis vaikus augino viena mama. Tad stengdamiesi vienas kitam padėti daug dirbo, taupė.

Savaitraštis „XXI amžius“ rašė, kad nors įmonėje geležinė tvarka, pats nėra piktas, tačiau mėgstantis konkretumą.

„Gal grubokas mano balsas, bet ne charakteris“, - žiniasklaidai sakė jis.

Įmonės ateitį planuojama patikėti į vaikų rankas. Ir sūnus, ir dukra užima aukštas pareigas, tačiau žiniasklaidai V. Kantauskas yra sakęs, kad sūnus Audrius iš karto direktoriumi netapo, perėjo visas įmonės darbo grandis.

225. Gintaras Bertašius, 12 mln. eurų, Vilkyškių pieninė

Prieš beveik 24 metus prasidėjusi „Vilkyškių pieninės“ istorija sėkmingai tęsiasi. G. Bertašius tv3.lt portalui pasakoja, tikrai nepradėjo verslo turėdamas milijonus. Viskas prasidėjo nuo nulio.

„Kiekvienas etapas turėjo savų spalvų ir niuansų. Mūsų istorija gal nuo kitų skiriasi tuo, kad atgimėme nuo nulio, neturėjome jokio palikimo. Verslą darėme senuose pastatuose, kur nebuvo jokios įrangos ir daugelis nežinojo kas ta pienininkystė, kadangi mano asmeninė profesija su tuo nesusijusi. Mūsų komandoje, kuri pradėjo prieš 24 metus, tik vienas buvo pienininkas. Šiai dienai jau visi tikri pienininkai“, - sakė G. Bertašius.

Pagrindinis „Vilkyškių pieninės“ akcininkas dar mokydamasis Leningrado kino inžinerijos institute, pats užsidirbdavo, kad tėvams nereikėtų rūpintis. Verslui padėjo ne tik įgimtas darbštumas, bet ir pozityvumas. G. Bertašius pats save įvardija optimistu.

REKLAMA

Ar kaip ir kiti dideli verslai šis taps šeimos verslu? G. Bertašius žiniasklaidai yra sakęs, kad kol kas tai neplanuojama. Tiek dukra, tiek sūnus turi kitų planų.

Kalbėdamas apie šiuos metus G. Bertašius išskiria, kad pieno pramonė gyvena ir dirba ciklais. Nuo 1993 metų jau išgyventi trys nuosmukiai. Paskutinis nuosmukis baigėsi praeitų metų rudenį, susibalansavo pieno produktų pasaulinėse rinkose pasiūla ir paklausa, automatiškai pradėjo kilti produktų kainos.

„Gaudami didesnes pajamas ir žemdirbiams galime daugiau mokėti, kaip didžiausią kaštų dalį. Tai mums svarbu, kad pieno ūkis vystytųsi, o jis gali vystytis, kai gauna pakankamas pajamas. Vertinant tai, kad nuosmukis pasibaigė, tikėtina, kad šie metai turėtų būti geri, tikrai ne tokie prasti kaip pirmasis pusmetis praeitų metų“, - mintimis pasidalino G. Bertašius.

226. Laura Blažytė, 12 mln. eurų „Vikonda“

Laura Blažytė – Jolantos Blažytės ir Viktoro Uspaskicho dukra. L. Blažytė yra baigusi Vilniaus Gedimino technikos universitete kūrybinių industrijų specialybę. Vikondai priklauso ir statybų įmonė „Vikstata“, „Krekenava“, „Kėdainių konservų fabrikas“.

227. Inga Gusiatina 12 Investicijos, energetika „Stemma Group“

Pagrindinis investicijų, logistikos srityje veikiančios „Stemma Group“ akcininkas Martinas Gusiatinas yra Ingos tėtis. Iki 2008 m. jam priklausė ir kontrolinis „Klaipėdos smeltė“ akcijų paketas. Vėliau įmonė buvo parduota tarptautinei kompanijai. Pati Inga yra labdaros ir paramos fondo „Gerumo Versmė“ direktorė. Fondo steigėjas – tas pats verslininkas, Klaipėdos miesto savivaldybės politinis veikėjas Martinas Gusiatinas.

237. Dalius Trumpa, 12 mln. eurų, „Rokiškio pienas“

Antano Trumpos sūnus, AB „Rokiškio sūris“ akcininkas, o nuo 2006 m. liepos mėnesio ir bendrovės valdybos pirmininkas. Anksčiau Dalius Trumpa verslo patirties tėčio kompanijoje sėmėsi būdamas valdybos pirmininko pavaduotoju bei gamybos direktoriumi. Be Daliaus, A.Trumpa turi dar vieną sūnų ir dukrą, tačiau jų šeimos verslas netraukia.

REKLAMA

Pats Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ įpėdinis tv3.lt naujienų portalui teigia, kad norint ateityje perimti verslą reikia pradėti viską nuo žemiausių pareigų. Tik taip galiam suprasti įmonės veiklą.

„Mokslus pradėjau dar Tarybų Sąjungoje, tai niekas negalvojo, kad „Rokiškio sūris priklausys mano tėčiui. Man patiko specialybė, kurią baigiau, buvo lengva pasirinkti ir pritaikyti žinias „Rokiškio sūriui“. Anksti pradėjau dirbti sūrinėje, nuo pačių žemiausių pareigų, netapau iš karto direktoriumi. Dirbau kaip visi žmonės ir savo darbu tėčiui įrodžiau, kad galiu būti tuo, kuo esu dabar“, – sako Antano Trumpos sūnus Dalius.

Pašnekovas sako, kad tikrai sunku nuspręsti, kokia bus įmonės ateitis, nes šeimų verslo tradicijos Lietuvoje nėra.

„Ir teisinės bazės nėra, kaip verslą palikti šeimoje. Šeima didėja, viskas keičiasi ir negalima sakyti, kad taip bus amžinai. Jei paimti šeimos įmonių didelių nėra labai daug pasaulyje, bet tos kurios išlikusios, jos yra labai didelės. Iš tikrųjų „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“ patirtis rodo, kad šeimos verslas yra efektyvus“, – mano D. Trumpa.

Visgi portalui tv3.lt jis atskleidžia, kad tikisi, jog „Rokiškio sūris“ ir ateityje išliks šeimos rankose.

239. Donetas Karčiauskas, 11 mln. eurų, „Sostena“

Sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais avalynės fabriko „Lituanica“ realizavimo skyriaus viršininku dirbęs D. Karčiauskas dabar vadovauja vienai didžiausių prekybosnaujais automobiliais grupių – „Sostena“ yra „Volvo“, „Renault“, „Dacios“, „Jaguar“, „Lando Rover“ atstovė Lietuvoje.

Vilniuje bendrovė taip pat valdo verslo centrą, o kita su D. Karčiausku susijusi įmonė „Doriteksas“ Kaune turi viešbutį, kuris įtrauktas į tarptautinį „Accor“ tinklą.

Verslininkas yra urugvajaus garbės konsulas Lietuvoje.

245. Ona Balžekienė, 10 mln. eurų, „Audimas“

Iš 11 vaikų šeimos kilusi moteris, dar besimokydama aukštojoje mokykloje ėmėsi darbo „Audime“. Pradėjo savo karjerą nuo laborantės, siuvimo cecho technologės pozicijos. Vien pasiekimų įmonėje ir užsitarnautos valdybos narės posto moteriai neužteko, tad pasuko ir politikos keliu. Priklauso Kauno politikių klubui „Milda“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, Kauno miesto tarybai.

REKLAMA

Pati O. Balžekienė žiniasklaidai yra teigusi, kad pinigai visgi nėra laimė. Jie atima dėmesį iš sutuoktinio, vaikų.

250. Česlovas Vytautas Karbauskis, 10 mln. eurų, „Agrokoncernas“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko ir Seimo nario Ramūno Karbauskio tėtis turtuolių sąraše atsidūrė būtent sūnaus įmonės dėka. Pats Č. Karbauskis buvo kolūkio pirmininku, Tarybų Sąjungos knygų bičiulių draugijos prezidiumo narys bei LTSR deputatas.

Kaip spaudai R. Karbauskis yra pasakojęs, pats tėtis mėgdamas teatrą šiuo pomėgiu užkrėtė ir jį: vykdavo į spektaklius Maskvoje. Po 3 metų, R. Karbauskiui įkūrus įmonę, prie jos prisijungė ir Č. Karbauskis. Jis būtent ir įvardijamas dešiniąja R. Karbauskio ranka.

Be to, per 2016 m. Seimo rinkimus tiek jis, tiek Jurga Karbauskytė LVŽS parėmė maksimalia leidžiama suma – 7000 eurų.

252. Valentinas Milaknis, 10 mln. eurų, „Alna Group“

Informacinių technologijų verslo pradininkas Lietuvoje V. Milaknis 1989 m. įkūrė programavimo kooperatyvą, kuris yra „Alna Group“ ištakos. Amžių sandūroje verslininkas pasuko į politiką, dešimtoje Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje ėjo ūkio ministro pareigas. 2001-2003 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, po to grįžo dirbti į savo įkurtą bendrovę, kuriai dabar vadovauja sūnus Tomas. Pastarojo turtas taip pat įvertinas 10 mln. eurų. Po tiek pat turi ir dukra Justina Milaknytė bei žmona Zofija Milaknienė.

257. Donatas Motiejūnas, 10 mln. eurų, krepšinis

Žinomas Lietuvos krepšininkas pastaruoju metu itin įsisuko žiniasklaidos dėmesio centre dėl kontraktų su NBA komandomis. 2007 m. debiutavęs Kauno „Žalgiryje“, krepšininkas per 22 minutes surinko 15 taškų. Potencialą pastebėjo ir Lietuvos rinktinė. Iš pradžių žaidęs su jaunių ir jaunimo rinktinėmis iškovojo Europos krepšinio čempionatuose sidabro medalius, nuo 2013 m. prisijungė ir prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės.

REKLAMA

Per savo pirmąjį LKL sezoną tapo naudingiausiu LKL reguliariojo sezono I rato žaidėju. Iki 2011 m. pražaidęs Europos klubuose - Trevizo „Benetton“ ir Gdynės „Asseco Prokom“, įžengė į NBA naujokų biržą, kur buvo pasirinktas 20 šaukimu Minesotos „Timberwolves“ komandos. Tačiau dar kitą dieną perleistas Hiustono „Rockets“ klubui.

2012 m. liepos 6 d. pasirašė ilgalaikį 4 metų kontraktą su Hiustono „Rockets“ klubu. 2012–2013 m. NBA sezone Motiejūnas rinko po 5,7 taško bei 2,1 atkovotų kamuolių. Dar geresnis sezonas jo laukė kitais metais, 2014–2015 m., kuomet rinko po 12 taškų bei 5,9 atkovotų kamuolių. Deja krepšininkas patyrė traumą ir jam sezonas baigėsi.

2016 metų pabaigoje prasidėjo tikra drama tarp lietuvio ir „Rockets“ klubo. D. Motiejūnas sutiko su 37 mln. JAV dolerių Bruklino „Nets“ kvalifikaciniu pasiūlymu, bet „Rockets“ apribotąjį laisvąjį agentą išsaugojo, nes pateikė tokios pat vertės sutartį. Tiesa, pasinaudojo taisyklėmis ir „nurėžė“ visas premijas, taip paliekant 31 mln.

Tuo nepatenkintas D.Motiejūnas nepasirodė medicininėje apžiūroje, todėl abi pusės sėdo prie derybų stalo ir susitarė dėl 35 mln. vertės kontrakto, rašė krepsinis.net. Vis dėlto sandoris taip ir neįvyko dėl mįslingų aplinkybių ir „Rockets“ atsisakė teisių į šį žaidėją.

„Niekas nesitikėjo, kad po tokio kelių milijonų dramos Motiejūnas pasirašys veterano minimumo kontraktą“, – rašoma „Cbssports.com“ straipsnyje.

Šį jis pasirašė už 1,1 mln. JAV dolerių su Naujojo Orleano „Pelicans“ klubu.

Visai neseniai išbėgęs į aikštelę D. Motiejūnas pademonstravo marškinėlius su lietuviškai užrašyta jo pavarde. Tai pirmas toks atvejis NBA tarp Lietuvos krepšininkų. Per ketverius metus Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) krepšininkas uždirbo 6,6 mln. dolerių.

263. Aivaras Stumbras, 10 mln. eurų, „Windlit“

Verslininkas Aivaras Stumbrus Lietuvoje labiau žinomas kaip politiko Rolando Pakso žentas. Būtent dėl šių ryšių, viešojoje erdvėje ne kartą sklandė kalbos, dėl šių pažinčių A. Stumbras laimėjo konkursą Pagėgiuose statyti vėjo jėgaines. Visgi tai likimo tik kalbomis, jokie tyrimai nebuvo pradėti.

REKLAMA

Pats A. Stumbras tada 15min.lt teigė, kad jo turto dydis išburtas tarsi iš kavos tirščių, bet tikslesnio skaičiaus neįvardijo. Be energetika užsiimančios įmonės „Windlit“, jis taip pat valdo konsultacijų paslaugas teikiančią „Oakwill“ bei kompiuteriais ir programine įranga besiverčiančia „Relit“.

266. Bronius Bradauskas, 9 mln. eurų, „Lamantinas“

Į Seimą šiuose rinkimuose nepatekusio vieno ryškiausių socialdemokratų partijos veikėjų B. Bradausko įmonė „Lamantinas“, teikianti laidavimo paslaugas atliekant muitinės procedūras, šiame draudimo verslo segmente neturi sau lygių ir užima beveik du trečdalius rinkos. Pirmą 2016 m. pusmetį bendrovė uždirbo 380 tūkst. eurų grynojo pelno.

Verslininko sūnus Dainoras, baigęs ekonomikos studijas Vilniaus universitete, siekė karjeros valstybės tarnyboje, o nuo 2015 m. eina Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigas.

Neseniai Finansų ministerija atliekant tyrimą dėl galimo Dainoro Bradausko tarnybinio nusižengimo nušalino jį nuo pareigų. Pats B. Bradauskas įvardijo, kad tai susiję su „Vilniaus prekyba“. Tačiau šiuo metu kalbama ir apie sąsajas su „MG Baltic“.

274. Arvydas Macijauskas, 9 mln. eurų, krepšinis

Pravarde Macas žinomas lietuvis – jau buvęs krepšininkas. Savo debiutą padarė su nacionaline rinktine 2002 m. kovoje prieš Ukrainą. Lietuvai laimėjo, o jis pats pelnė 12 taškų.

Iki 2006 m. Japonijoje vykusio Pasaulio vyrų krepšinio čempionato krepšininkas iš viso rinktinėje buvo žaidęs 21 rungtynes, vidutiniškai pelnydamas po 16,2 taško. 2005 m. pabaigoje jis įžengė į NBA lygą, žaidė New Orleans/Oklahoma City Hornets. 2006 m. grįžo į Europą, kur pasirašė 9 mln. eurų sutartį su Pirėjo Olympiacos ir tapo brangiausiu krepšininku Europoje.

2006 metų Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje su Lietuvos rinktine užėmė 7 vietą. 2006 m. rugsėjį A. Macijauskas patyrė sunkią Achilo sausgyslės traumą ir negalėjo sportuoti net 6 mėnesius. Vėliau į aikštelę grįžo, tačiau 2008 m. vėl patyrė traumą treniruodamasis Klaipėdoje. Tai sužinojęs klubas padavė A. Macijauską į teismą dėl sutarties pažeidimo, siekdamas nutraukti su juo sutartį ir nemokėti likusios sutarties dalies. Teismas užsitęsė, paaiškėjo, kad klubui nereikės sumokėti 4,4 mln. eurų.

REKLAMA

2010 m. Macas buvo įtrauktas į išplėstinį Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatų sąrašą,tačiau tų pačių metų vasarą pranešė, kad dėl nugaros išvaržos baigia karjerą.

Praeitais metais buvęs krepšininkas vėl pasirodė žiniasklaidos akirayje pranešęs, jog investuoja į nekilnojamąjį turtą, Vilniaus senamiestyje ketina statyti viešbutį. Jis turėtų įsikurti buvusiame Higienos instituto pastate Etmonų gatvėje, šalia „Lėlės“ ir Jaunimo teatrų.

„Mes svarstome tai turėti kaip šeimos verslą“, - BNS tada sakė A.Macijauskas, paklaustas, ar planuojama sudaryti sutartį su kuriuo nors tarptautiniu viešbučių tinklu.

Išsamiau apie būsimą verslą jis komentuoti nenorėjo ir patarė klausti projektuotojos. A.Macijauskas pastatą iš Turto banko įsigijo pernai lapkritį už 1,23 mln. eurų, skelbė Turto bankas. Jo įmonė „Atlantic Invest“ ketina renovuoti dviaukštį pastatą su mansarda ir jame įrengti 24-28 viešbučio kambarius, nurodoma Vilniaus savivaldybės puslapyje, kur skelbiamas viešbučio projektinis pasiūlymas.

283. Anatolijus Faktorovičius, 8 mln. eurų, „Practica Capital“

Nuo 1993 m. medicininę įrangą gaminančią bendrovę „Viltechmeda“ su partneriais plėtojęs A. Faktoravičius 2008 m. visas savo akcijas pardavė JAV įmonei „Moog Medical Devices Group“. Dar dvejus metus jis vadovavo bendrovei, tačiau vėliau netikėtai jam teko pasitraukti iš pareigų. Veiklus vyras kurį laiką ilsėjosi, bet, kaip pats sakė spaudai, vien žaisti golfą greitai atsibodo.

2011 m. jis su partneriais įkūrė rizikos kapitalo įmonę „Practica Capital“, kur investuoja į pradedančiąsias įmones, konsultuoja jaunus verslininkus.

284. Robertas Javtokas, 8 mln. eurų, krepšinis

Vidurio puolėjas, „Kauno Žalgirio“ krepšininkas praeitais metais po vasaros olimpinių žaidynių pareiškė baigęs karjerą Lietuvos rinktinėje. Jis žaidė Vilniaus „Lietuvos ryte“, Atėnų „Panathinaikos“, Maskvos „Dinamo“, Maskvos „Chimki“, Valensijos „Power Electronics“, o nuo 2011 m. Kauno „Žalgiryje“.

Prieš 14 metų po kraupios motociklo avarijos jo karjera buvo pakibusi ant plauko. Gydytojai teigė, kad krepšininkas niekada nebežais, tačiau tiek Robertas, tiek jo draugais ir artimieji neprarado tikėjimo, kad krepšininkui pavyks grįžti į aikštę.

Išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt interviu žinomas krepšininkas pasakojo, kad už pirmąj atlyginimą žaidžiant krepšinį Šiauliuose gaudavo 20 talonų ar litų, už kuriuos tik ledų buvo galima nusipirkti.

„Kai perėjau žaisti į „Lietuvos rytą“, tai po dviejų atlyginimų pirmas pirkinys buvo automobilis „Saab“. Apie tokią mašiną tuomet nieko nebuvau girdėjęs. Tėtis išrinko ir likau patenkintas. Tada man buvo 20 metų. Prieš tai vairuodavau tėčio automobilį. Tai su „chebra“ iki Palangos važiuodavome arba į kokį klubą. Bet vakarais tėtis stengdavosi mažiau duoti tą automobilį. Saugojo, kad nieko nenutiktų“, - pasakoji jis.

Viena jo taip ir neišsipildžiusių svajonių – žaidimas NBA.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2017-01-15 10:30:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ar džiugina tie atsiradę per porą dešimtmečių LR milijonieriai Lietuvos žmones? Gal jų priviso prichvatizacijos laikotarpiu nekontroliuojamo reketo ir vietinių valdininkų suokalbio dėka ,Lietuvos nuskurdintųjų sąskaita? Ar nereikės kai kuriems vėl pamatyti išnuomotos Sibiro žemės...?
Atsakyti
-3

v
vaje
2017-01-22 15:44:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
tokioje nykštukinėje šalyje tiek daug milijonierių ????
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų