Pramonininkų konfederacijos prezidento teigimu, verslo nuotaikos šiomis dienomis tokios pačios, kaip ir visos visuomenės.
„Neturime kuo džiaugtis. Kinijos krizė, matyt, bus ženkliai mažesnė nei dabartinė su Rytų kaimynėmis. Dabar jau uždarytas tranzitas per Baltarusija. Bus, matyt, uždarytas tranzitas ir per Rusiją.
Mes esame prekiaujanti šalis, perparduodame daug ir į tą patį Kazachstaną, ir kitas šalis. Tad Rytų krypties uždarymas verslams atneš nemažai iššūkių, tačiau neturime kitų išeičių. Tai mes suprantame. Verslas ir pramonė yra solidari šiuo klausimu“, – tikino pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Anot jo, iššūkius dėl žaliavų tiekimo reikia spręsti ieškant kitų rinkų.
„Buvo planuotas vizitas į Azerbaidžaną dėl iškastinio kuro – naftos ir dujų. Dėl puslaidininkių irgi turime tartis kitose šalyse, pavyzdžiui, Taivane, o jeigu santykiai nusistovės, ir Kinijoje. Visoje pietryčių Azijoje reikės ieškoti, nes daug šalių gamina puslaidininkius.
Tad laukia daug darbo ir daug kelionių, kad išlaikytume Lietuvos ekonomiką ir darbo vietas“, – sakė V. Janulevičius.
Pasak jo, pramonė palaikė santykius su Rytais dėl žaliavų.
„Tad dabar atsirado barjeras dėl žaliavų. O prekių eksportas į Rusiją nebuvo didelis, nes dar 2014 metais buvo įvestos sankcijos Europos Sąjungos produkcijai Rusijoje. Todėl verslininkai surado kitų rinkų. Tiekimas nebent vyko per antrines rinkas. Todėl dėl eksporto didelių nuostolių nepatirsime.
Dėl importo situacija šiek tiek kitokia. Be iškastinio kuro žaliavų, iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos atsiveždavome daug medienos. Dabar šis medienos tiekimas sustos. Su žaliavomis ateinančias porą savaičių turėsime iššūkių, ypač tos įmonės, kurios užsiima baldų, popieriaus gamyba. Tačiau nuostolius įvertinti kol kas sudėtinga. Tikiuosi, kad įmonės suras išeitį – atsiveš žaliavų iš kitur, tik iš toliau atsivežti jau bus brangiau“, – pastebėjo V. Janulevičius.
Pagalba ukrainiečiams
Pasak pramonininkų konfederacijos prezidento, Lietuvos verslas ruošiasi padėti Ukrainai.
„Susirašinėjame su Ukrainos pramonininkais ir darbdaviais, klausiame, ko jiems labiausiai reikia. Kai kuriems regionams trūksta maisto ir vandens, kitiems – kuro. Tai, ko jiems reikia, tai ir bandome surinkti iš atskirų įmonių“, – komentavo pramoninkų konfederacijos prezidentas.
Anot jo, visi į Lietuvą atvykę ukrainiečių pabėgėliai bus įdarbinti, pramonininkų konfederacija padės jiems susirasti darbus.
Pasak jo, svarbu bet kokioje situacijoje įžvelgti ir pozityvo.
„Gerai, kad šis karinis konfliktas neprasidėjo pandemijos įkarštyje. Dabar dauguma žmonių jau yra pasiskiepiję ir persirgę. Tačiau tikrai to nesitikėjome, manėme, kad viskas pasibaigs šantažu, nebus prieita prie realių karo veiksmų.
Šiemet pramonė patirs nuostolių. Tokio ekonomikos augimo, kuris buvo planuotas dar šių metų pradžioje jau nebebus. Tačiau tikiu, kad nenueisime į recesiją, o bandysime išlaikyti augimą lygų nuliui. Didžiausias klausimas dėl žaliavų, kaip mes spėsime perorientuoti jų tiekimą iš kitų šalių. Sankcijos Rusijai ir SWIFT apribojimas bankams gali iššaukti dar didesnį kainų augimą, jei nebus alternatyvų. Tikimės, kad kitos šalys, turinčios naftos ir dujų, galės padėti“, – sakė V. Janulevičius.
Jo teigimu, SWIFT atjungimas reiškia, kad nebebus galima atsiskaityti už prekes, bankai nepriims atsiskaitymų.
„O jeigu neatsiskaitysime, tai nutrūks ir prekių tiekimas iš Rusijos. To Europos Komisija ir siekia. Rusija tokias pat sankcijas įves ir Europos Sąjungai, tad prekyba nutrūks“, – prognozavo pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Pasak jo, šiuo metu prabrangus dujoms, daugelis gamybinių įmonių turės stabdyti gamybą ir išlaukti.
„Tuo metu Rusijos gamyba nesustos, tačiau ji produktus gamins ir tieks nebe Europai, o trečiosioms šalims.
Nepaisant to, vis tiek infliacija Lietuvoje turėtų mažėti jau antrąjį metų ketvirtį. Ši situacija paveiks ne tik Lietuvos, bet visas Europos rinkas. Tačiau infliacija slops, nes žmonės dabar neskubės kažką pirkti“, – prognozavo V. Janulevičius.
Jis pritarė, kad būtina didinti Lietuvos gynybos finansavimą.
„Būtų idealu jeigu to nereikėtų, matome, kad agresorei karas vyksta ne taip, kaip ji tikėjosi. Tačiau girdime grasinimų branduolinių ginklu. Jeigu prisiminsime Rusijos opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo žodžius prieš 7–8 metus. Jis prieš savo žūtį ir sakė, kad tokie ir bus Rusijos planai – spausti ir grasinti branduoliniu ginklu.
Manome, kad reikia kalbėtis su Europos Sąjunga ir didinti Lietuvos gynybos finansavimą. Mes esame rytiniame flange, kuris yra karštas. Kitoms, Europos vidurio šalims tai nėra taip aktualu, kaip mums. Europos Sąjunga turėtų į tai atsižvelgti ir skirti papildomą finansavimą, būtent su sienų apsaugai“, – komentavo V. Janulevičius.
