„Apdirbamosios pramonės rezultatai yra visai neblogi ir stebina pramonė savo atsparumu, nes atmetus naftos perdirbimo dedamąją, pramonės augimas yra netoli šešių procentų“, – BNS pirmadienį sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Tai yra visai solidus pramonės produkcijos augimas ir palankus rezultatas turint omeny, kokios gi sudėtingos sąlygos tenka mūsų pramonei ir būtent gamintojams atliepti“, – pridūrė ji.
Ekonomistė pastebi, kad kertinės eksporto rinkos Europoje susiduria su cikliniais ir struktūriniais išbandymais – augančios palūkanų normos, išaugusi Kinijos konkurencija, o tai veikia bendrą pramonės lūkesčių foną Europoje. Be to, įtakos turi ir energetikos išteklių krizė.
„Turint omeny šitą tikrai klampų ir labai sudėtingą kontekstą, toks augimas, kokį išvysčiusi yra Lietuvos pramonė, yra tikrai solidus ir galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvos ekonomika mus stebina. Jeigu metų pradžioje sakėme, kad vidaus paklausa, įskaitant ir investicijas, bus ta pagrindinė koja, kuria remsis mūsų ekonomika, tai šiandieną matome, kad ir eksportuojantys sektoriai visai sėkmingai tvarkosi su šita itin sudėtinga išbandymų tiesiąja“, – aiškino analitikė.
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad kol kas pramonė labai prisideda prie ekonomikos augimo.
„Kas stebina, kad įmonės sugeba augti Vokietijos neaugimo ciklo metu“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Jis, be kita ko, pažymėjo, kad Lietuvos pramonės ir eksporto augimo struktūra šiek tiek atitrūksta nuo Vokietijos ir tampa labiau priklausoma nuo Skandinavijos. Be to, matomas gynybos finansavimo Europoje efektas, nes, pasak ekonomisto, labiausiai auga tie sektoriai, kurie priklausomi nuo didesnio gynybos finansavimo.
„Dažnai girdim kritiką, kad Europa lėtai užsakinėja reikalus, bet iš tikrųjų pastaruoju metu tas gynybos finansavimas europinis tikrai duoda efektą mūsų pramonei“, – sakė A. Izgorodinas.
Neapibrėžtumas, konkurencijos iššūkiai
I. Genytės-Pikčienės teigimu, vidutinio laikotarpio perspektyvoje itin reikšmingas išlieka konkurencingumo iššūkis.
„Ar gebėsime mes savo pramonės struktūrą adaptuoti taip sparčiai kylantiems darbo kaštams, nes tai yra nuolatinis labai sparčiai augantis sąnaudų veiksnys, kuris alsuoja į mūsų pramonės nugarą kasmet ir atitinkamai taip sparčiai augant kaštams gali tapti vis labiau ir labiau sudėtinga konkuruoti, ypatingai toms tradicinėms darbui imlioms pramonės šakoms“, – BNS sakė „Artea“ ekonomistė.
„Mūsų užduotis yra transformuotis radikaliai investuojant į automatizaciją, robotizaciją, technologinę pažangą, dirbtinio intelekto sprendimus ir atitinkamai siaurinti priklausomybę nuo sparčiai brangstančio darbo veiksnio, atitinkamai orientuotis į labiau nišinę gamybą, kurti savo inovatyvius sprendimus“, – teigė ji.
A. Izgorodinas taip pat pažymi, kad yra iššūkių dėl neapibrėžtumo, energetikos krizės.
„Pramonė turi tam tikrą neapibrėžtumą, nes pastaruoju metu po truputį atsigauna Vokietijos ekonomika, kas yra labai gera naujiena ir mums, bet klausimas, kiek tas atsigavimas bus tvarus, nes dujos dar labiau pabrangs, manau, kad nuo dabartinio lygio europietiškos dujos iki metų pabaigos gali pakilti dar 20 proc., kaina gali siekti 100 eurų už megavatvalandę“, – BNS teigė ekonomistas.
„Tokiu atveju Europoje, ypatingai Vokietijoje vėl stos energijai imli pramonė ir manau, kad iš vienos pusės reikia džiaugtis dabartiniais rezultatais, bet reikia pasiruošti ir tam scenarijui, kuris yra labai realus, kad tokio augimo, kokį dabar turime rudenį, nepamatysim“, – pridūrė jis.
Išankstiniais duomenimis, visos pramonės produkcijos vertė šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 29 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu metu pernai, palyginamosiomis kainomis padidėjo 4,9 procento.
Vien rugpjūtį pramonės produkcijos vertė siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis – 0,2 proc. daugiau nei liepą ir 3,3 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį.
